2009 m. kovo 26 d., ketvirtadienis

Samurajaus dienos ir naktys

Įrašo ir savaitės dainelė: Suicide DJs - The Samurai Song.mp3

Kad kas nors apart Monikos ir Irmanto (katrie man šiuo metu atstoja brolį ir sesę) suprastų, kaip greitai bėga laikas ir kad para turėtų prasiplėst iki 27 valandų, jei norime suspėti mokytis, rašyti rašto darbus, dirbti
tikruose darbuose ir toliau sėkmingai gimdyti savo projektą, kuris per šią savaitę įgavo nesveiką pagreitį.
Miegu mažai, maitinuosi tuo, kas papuola pagal dienotvarkę, kuri nuolatos užsitęsia, nes kasdien vis atsiranda Svarbus Susitikimas su iš po žemių atsiradusiais visokiais Naudingais Asmenimis arba šiaip mes turime Pasitarimą, nes nuolatos išlenda kažkas dėl ko reikia tartis ir turėti vieningą nuomonę. Šeima stengiasi nesigilinti, bet leidžia suprasti, kad norėtų mane matyti namuose dažniau ir ne tik prie kompo "besitikrinančią paštą" iki išnaktų. Sese, nepyk, kad neleidžiu miegot :)

Vakar buvo tikrų tikriausia įvykių Atomazga, pasibaigusi kone Idealiai, bet pareikalavusi iš manęs iki šiol aukščiausio lygio nervų fiestos. Dar dabar rankos turputį dreba, bet žinau, kad nieko panašaus daugiau nebus iki pat renginio, kuomet turėsiu vienintelį rūpestį - melstis, kad viskas vyktų sklandžiai ir po to niekas neiškeltų man ikiteisminės bylos už kokį nors šmaikštų pokštą.
Apskritai kalbant, negaliu patikėti, kad viskas taip verčiasi ir kad dirbu būtent tokį darbą. Tai viena iš tų GALIMYBIŲ, kurių negali praleisti ir privalai išnaudoti maksimaliai, tad jaučiu kaip atsakomybė mane slegia prie žemės. Džiaugiuosi savo komanda, kurie mano akyse yra profesionalai - man garbė su jais dirbti ir žinoti, kad jie pakenčia mano nušnekėjimus ir visada gelbsti mūsų didelėse ir neįtikėtinose situacijose.

Užsiminusi apie atsakomybę privalau paminėti, jog jaučiant ją ir suvokiant į vieną krūvą sukritusių veiklų įvairovę, kuomet pasiklystu tarp prioritetų mokslas-šeima-vienintelėsgyvenimogalimybės-darbas, jaučiuosi kaip Samurajus ir pripažįstu sau, kad vos vos "neperdegiau". Laiku suvokiau situacijos rimtumą ir, regis, susitvarkiau. Ačiū savaitgaliniam seminarui už praktinius patarimus, mano naujiems broliams ir sesėms už laiku ir vietoje paplekšonjimus per petį, nes mano būklė užvakar tikrai buvo kone kritinė.

O dabar bėgu toliau rūšiuotis prioritetų ir tau, jei tai skaitai, perduoti Samurajiškų linkėjimų!




P.s. taip, aš žinau, kad čia NINDZĖ.

0 komentarai (-ų):

 
Blogger design by suckmylolly.com