2009 m. gegužės 8 d., penktadienis

Iš ciklo "Lietuvos miestai ir miesteliai" - Marijampolė

Anot wikipedios, Marijampolė - yra septintas pagal dydį Lietuvos miestas pietvakarių Lietuvoje, 56 km į pietvakarius nuo Kauno; neoficiali Suvalkijos sostinė, taip pat apskrities, savivaldybės ir kaimiškosios seniūnijos centras. Iš šiaurės į pietus praeina geležinkelis. Jaunimo tarpe šis miestas dar vadinamas "Majamiu".

Sumąstėme į šį mums dar neatrastą kraštą vykti neatsiktinai - kaip tik vakar, gegužės 7ąją, ten koncertavo ir daugeliui neblogai žinoma atlikėja Jurga, kurios muzika mums yra visai prie širdies, taip pat visada smalsu buvo kas gi per žmonės tame Majamyje gyvena, kaip gyvena, kuo gali džiaugtis.
Diena pasirodė lietinga, tad pasiėmę skėčius, nusipirkę šio to užkąsti (aš pirkau Submariną) sušokome į Betmenmobilį ir įsijungę visų laikų geriausią muzikytę grojančią radijo stotį "Lietus" išlingavome į pietvakarius.
Kelionė skriete praskriejo, na, kurgi nepraskries, kai Betmenmobiliu rieda keturios šmaikščios damos, jas lenkia kažkodėl kelyje Kaunas - Marijampolė lekiančios fūros, o iš už debesų ima lįsti saulė ir taip dar labiau praskaidrina nuotaiką.

Įvažiavus į Majamį mus pasitiko labai nelygus kelias, neaiškus miesto išdėstymas, šalia esančios milžinės MAXIMA ir RIMI bei visiškai neišsiskiriantis miesto kontekste centras, nes jį sunku buvo rasti žemėlapyje. Susiorientavę maždaug ties aikšte, o aikštė turbūt ir turėtų būt kažkas link miesto susibūrimo vietų, pasistatėme mašiną kažkur. Tik išlipę paklausėm kas per pastatas čia yra ir merginos mums atsakė, kad nežino. Tai mums davė daug optimizmo šukuoti apylinkes ieškant dramos teatro toliau. Netoliese aptikome labai gražų parkelį, kur sutikome moteriškę, kurios pasiteiravome, o kur gi teatras yra. Ji atsakė mums, kad jį praėjome ir liepė eiti į dėšinę į dėšinę ir tada į kairę, kažkur prie bažnyčios. Kažkaip tiesiai per aplinkui pavyko išeiti iš parkelio ir tolumoje išvysti bažnyčios bokštą. Ši buvo labai graži. Šalia vėl gi buvo milžiniška MAXIMA, tad nusprendėm, kad čia va kažkur matyt ir yra centras, nors nė velnio nepanašu mums buvo į tai. Teatrą radome, tad nusprendėme pavaikštinėti visur aplink, pasisocializuoti su vietiniais ir pasijutome nejaukiai supratę, kad čia tuščia visai. Žmonių beveik nėra, namai nesiskiria nuo miesto pakraščio pastatų, visi žiūri kaip į užsieneites, matyti kelios parduotuvės, vienas restoranėlis ir... aikštė. O šalia jos pasirodo palikome mašiną pačios to nežinodamos, nes miesto išdėstymas ten tikrai yra katastrofiškas. Kas gi per pastatas šalia mašinos? Ogi savivaldybė. Nuėjome, apsidairėme, paskaitėme renginių afišas. Žmonių vėlgi beveik nesutikome. Tačiau tai nereiškia, kad mes dėl to liūdėjome, anaiptol mums buvo tikrai smagu tyrinėt kas per miestas ta Marijampolė, aidint šmaikštiems juokeliams, o be to visur lydėjo tokia miela ramybė.
Vėliau vaikštinėdamos neaptikome nieko įdomaus ar patrauklaus, apart dar vieno parkelio prie bibliotekos su keletu suolelių, kur praleidome keliolika minučių. Išeidamos kažkodėl pasukome ne ten ir patekome kone į vieškelį iš kurio per laukus parbridome iki teatro. Buvo smagu:D nes žmonių ir vėl beveik nesutikome. Tačiau pramogų susikurti tai mums netrukdė.
Teatrą Majamis turi gana gražų. Koncerto klausėmės jaukiame teatro balkonėlyje, nepilnoje salėje ir publikos charakteriu likome patenkintos, šilti, jaukūs žmonės! Pats koncertas nebuvo pačios geriausios formos, bet buvo labai smagu pamatyti ir bosistą, pritariantį akustinei gitarai. Labiausiai juokiausi iš pirmos Jurgos frazės "Hello Majėmi!", o po koncerto girdėjom atlikėją mėgdžiojant akcentą:DD
Pasisėmę dar daugiau gerų emocijų lėkėme pietauti. ir toliau tirti apylinkių. Buvo maždaug pusė ašuntos. Pravažiuodamos matėme, kad yra Čili pica, tad nuvažiavome ten (nes jau maždaug susigaudėme kas kur yra). Nusprendėme, kad reikia įsimaišyti tarp žmonių, kad pajustume dvasią. Mus pasitiko uždarytas MAXIMOS antras aukštas, na, tu sėdi, klausai muzikytės, lauki pietų, visur aplink grotos, niekas nedirba. Kuponų nepriėmė, nors juos visur priima, o mexikietiškos sriubos irgi neturėjo ir todėl kiek nusivyliau. Mandagiojo padavėjo pasiklausėme, o kurgi visi žmonės yra ir jis atsakė, kad tai natūralus reiškinys tas tuščias miestas. Paklausėme, o kur gi visi eina penktadienio vakarais, ir jis atsakė, jog ČIA. Dar pasiūlė nueiti į parkelį, teatrą, bet visur jau buvome. Apsidairėme, gūžtelėjome pečiais ir paklausėme, ką jis pats veikia, kai nedirba. Atsakė, jog arba dirba, arba laiką leidžia namuose:) Tada ir nusprendėme, kad deserto valgyti eisime kitur, o gal gi ką praleidome?

Grįžome į minėtąją aikštę ir ėmėme žaisti footbagą, kuris vėliau peraugo į kitokias pramogas:D Turėjome atrodyti gana egzotiškai, (per visą aikštę svaidantis tuo mielu daikteliu, bei kitaip su juo išsidirbinėjant) bet mums buvo tikrai labai smagu! Priėjo pora penkiolikos metų berniukų su treningais ir paklausė poros kvailų klausimų, į kuriuos gavo beveik kaip šlapiu skuduru. O vėliau paprašė mūsų numeriukų tie penkiolikmečiai:D tai buvo viso vakaro pokštas.
Kai beveik sutemo ir kiek pavargome bei be mūsų atsirado dar keli žmonės aikštėje, Agnė pasakė, jog jei mus muš, tai davai ginamės:D ir tada nuėjome į Pizzą Jazz (kuri man visada atrodė kaip legenda) kur pasijutome beveik kaip namuose! Nuostabus interjeras, personalas, viso ko kokybė! Padavėjos vėl paklausėme ką gi jaunimas veikia Majamyje (nes man tai pasirodė kaip koks fenomenas - net dienos metu žmonių beveik nėra) ir ji atsakė, jog ji su draugais važiuoja į Kauną, prieš tai akivaizdžiai susidomėjusi, kodėl mes čia atvykome. Dar kiek atsipūtę po prieš tai buvusių pramogų, kurias susikūrėme, sėdome į Betmenmobilį ir garsiai pasileidę vieną seną, gerą dainą išrūkome į Kauną.
Pakeliui dainavome ir džiaugėmės diena!

O dabar bėgu krautis daiktų - vykstu į stovyklą!:)

0 komentarai (-ų):

 
Blogger design by suckmylolly.com