2009 m. spalio 14 d., trečiadienis

Šiandien buvau premjeroje

Vieną vakarą nuo kolegės M. gavau trumpą nedaug informatyvų laišką, kviečiantį į "Kadro" kino meno akademijos mokymus Kaune, o programoje aptikau, jog spalio 14 dieną, 16.30h vyks filmo "Dingę atgimti" premjera, kurioje dalyvaus filmo kūrėjai, bei mano gerbiamas dėstytojas G. Jankauskas. Kadangi pastarasis Kaune garsėja kaip gero kino propaguotojas, o ir lietuviško kino judėjimą aš labai gerbiu, įvertinusi visus gerus ženklus nutariau apsilankyti, juolab, kad peržiūra vyks Romuvoje, o ir dalyvavimas nemokamas. Skamba lyg kokia pasaka - daugiau tokių renginių!

Nedaug likus iki renginio pradžios atvykome į kino teatrą. Čia mus maloniai pasitiko mergina kažkodėl klaususi iš kur atvykome, užregistravusi, aplink būriavosi daug žmonių. Pakalbėjome su M. kad džiugu, jog ne vienos salėje sėdėsime. Patekę į salę net nustėrome - lyg koks tai privatus vakarėlis, labai daug mokyklinio amžiaus jaunimo, kažkokia paskaita, apie kurią mano programoje nebuvo nė žodžio, kažkas kalba per mikrofoną, skatina pirkti knygas ir praneša, jog filmą matysime dar po pusės valandos. Visdar nevisai suprantome kur esame, ar tai čia, kas čia vyksta, lyg tai ekskursijos mokinių rinkosi, bet tai gražu juk jei šie savo noru atkeliauja lietuviško kino žiūrėti. Prieš pat seansą salė visiškai prisipildė, man teko persėsti kitur, mat jaučiau, jog jei sėdėsiu ten, tai matyt filmo metu nukentėsiu nuo viršutinės eilės žiūrovų, klegesys aplink buvo toks, kokio jau nebeatsimenu, bet nieko aš ten dėl to kaltinti negalėjau, juk aplink praktiškai tik moksleiviai. Truputėlį susierzinau, kuomet klegesys nenutilo net kino kritikui pristatant filmą, dėl ko labai gaila, jog NIEKO negirdėjau. O informacija, ko gero, būtų buvusi labai naudinga.

Pirma dalis. Mus pasitiko titrai, jog juosta kino studijos "Kadras", bei prierašas, kad tai projektas "Nelik abejingas". Tuo metu aš pagalvojau, jog tai ko gero bus apie prevenciją ir šiek tiek nusivyliau, nes, būkim atviri, dažniausiai jie būna tokie dirbtini ir vargingi, ypatingai visokių saugaus elgesio mokyklų ir toli gražu nieko neapsaugo nuo jokių narkotikų ir kitų dalykų. Na, bet juk nereikia būti pesimistais, palaikyti lietuvišką kiną reikia, jaunus kūrėjus juolabiau!
Pati pirma dalis buvo smagiai skurdžiai menko biudžeto, kuris akivaizdžiai rėžė akį, su itin statiška vaidyba, bet dėl to kaltinti nieko negali, juk lietuviškam kinui visuomet trūko ir trūks pinigų, o ir filmas juk neprofesionalus, vaidina labai jauni žmonės. Siužetas sukasi apie problemišką vaikiną naujoje mokykloje, kyla asociacijos su mielu serialu "Neskubėk gyventi". Tačiau nuo pat pirmųjų minučių su M. ėmėme kraupti, nes neprofesionali čia pasirodė ne tik vaidyba, bet ir veikėjai kalbėjo itin grubia lietuvių kalba, žanras lyg tai tam tikra prasme komedija, tačiau tie pokštai tokie.. na, neprevencinio filmo tipui, nes juoktis čia skatina iš tokių dalykų, kurie tikrovėje kelia šiurpą, o juoko esmė, kad filme pasakė frazę. Filmas apie realybę, bet siužetas pilnas dalykų iš fantastikos srities. Negana to, jo metu nepilnamečiai aktoriai labai laisvai rūko, vėliau užtraukia žolės ir ima regėti... aplink stulpą šokančią mokytoją. "Na, į kraštutinumus pasuko autoriai jau pirmosiomis minutėmis"- kilo mintis. Ok, filmas apie tikrą gyvenimą, bet kažkaip pernelyg tiesiai kalbama apie viską, itin grubiai. Baisiausia man buvo tai, kad aš visokio to kino mačius, visokių metaforų, vertybių, nuolat galvojau apie tai, kurioje vietoje man bandoma parodyti, kad tai ką man rodo yra negerai, juk pati žinau, kad šitaip yra, galiu ir kieme pamatyti, o aplink mane sėdinti tikslinė šio filmo auditorija, kuri toli gražu, reikiamo vertybių bagažo neturi ir net nesusimąsto apie tai. Tiesa, aktorius R. Šimukauskas lyg ir nusifilmavo monologe apie narkotikų žalą, bet herojai, kuriems tuo metu tai buvo skirta akivaizdžiai išsityčiojo iš tų paistalų. Em... ar tai prevencija? Salėje buvo chaosas, nusispjovimų į mokslą, žolės pūtimų palaikymas. Juk bendraamžiai daro tai, ką ir mes ir kino ekrane - jėga. O į kėdę man labai kultūringai pusę filmo įkyriai stukseno su batu maždaug šešiolikos metų mergina.
Scenarijaus vingrybes neiškentusi ėmė aptarinėti ir M., kuriai tai nebūdinga. Nemeluosiu, jog pakraupau ir norėjau palikti salę jau po pirmosios dalies, bet visgi buvo tikrai įdomu, o koks gi bus moralas filmo gale? :) Titrų pabaigoje pribloškė tai, jog juostą remia Švietimo ministerija, kultūros rėmimo fondas ir t.t.! Tai dabar taip šviečiame jaunimą:) Žiūrėti dar liko 60min.

Antra dalis. Tiek operatoriaus darbas, tiek vaidyba, scenarijus žymiai pagerėjo, akivaizdžiai daugiau lėšų ir šiaip patirties gavo kūrėjai ir aš kiek nurimau - daug smagiau žiūrėti. Tačiau šioje dalyje akis badė ir toliau girdima kalba, kurioje nedaug trūko, jog būtų prabylama rusiškais keiksmažodžiais, bet apsiėjo su "žertva tu". Dalyje atsirado atviras alkoholio vartojimas, su visai ne vandeniu viduje, užuominos į moterišką meilę, atviri narkotikų pirkimai ir vartojimai, pasityčiojimas iš literatūros: "Ką čia skaitai? Tik nesakyk, kad Salomėjkę?", "ne, šūdas juk" :) džiaugės mano širdis toliau, ypač tuomet, kai auditorija tiesiogiai reagavo į tai "čia tai geras!" šūksniais, jau nekalbu apie scenarijaus liapsusus, vaidybos subtilybes, kurie išplėstų šį įrašą iki begalybės, tiesiog pati žinau, jog tobulo nieko nebūna, nereikia teist, čia esmė juk prevencija, kuri skatina jaunimą elgtis taip, kaip rodo filme. To akivaizdus įrodymas buvo scenoje, kuomet Jorio tėvas neradęs sūnaus lovoje nervingai trinktelėjo kumščiu. Spėkit, ką darė auditorija kitas penkias minutes? Trinksėjo kumščiais! Stebint visa tai, visos kitos itin grubios klaidos ryškiai nusblanko.
Žmonių salėje vis mažėjo ir man buvo džiugu, kad publika yra sąmoninga - ne aš viena čia nesusipratus:))

Trečia dalis. Filmas imtas filmuoti profesionaliai, kas tikrai buvo labai malonu žiūrėti, muzika įsijungdavo laiku ir vietoje, ėmiau jaustis kaip rimto kino peržiūroje. Čia būta daug nepilnamečių klube, apsikabinusių alaus bokalus ir... atviro smurto! Taip taip - Joris jėga davė į snukį vienam asilui, lindusiam prie panelės, kurios jis turėjo atsiprašyt, bet neatsiprašė! O po to ovacijas sukėlė blogiukų "ką tu seni žiūri" ir trenksmas Jorio tėvui po kurio kokias keturias sekundes ekrane buvo balta. Trenkė jie už nieką, režisūrinių sprendimų tam logiškai paaiškinti nebuvo :) "Dingę atgimti" esmė buvo, jog vaikinas pabėga nuo viso to blogo pasaulio, bet panagrinėkime kokias priemones tam pasirinko išrišančioje scenoje: smurtą. Reikia primušti tą, kuris trukdo atsiprašyti merginos, kurios jis taip ir neatsiprašo. Reikia primušti tą, kuris bando kažką padegti ir būtinai su trenksmu, pakasa jį po sniegu. Apie logines spragas vėl gi nekalbu, neteiskim scenaristų, tai nublanksta prieš realybę, tiesiog skatinančią nelikti abejingu visam blogiui :) o devyniasdešimties minučių filmo moralas pribloškia savo trumpumu ir aš negalėjau pamesti klausimo iš galvos "ar šis filmas bus naudojamas edukaciniams tikslams?"
Esu atvira, mane pribloškė tai , jog jauni žmonės kuria tokius žiaurius prevencinius filmus, tokius grubius, kuriuose niekas nėra teisinama, iš švietimo yra tyčiojamasi, o apie gyvenimą be alkoholio, tabako, narkotikų, smurto net nekalbama. Kaip šis filmas sugebėjo gauti finansavimą?

Po to sekė aktorių padėkos ant scenos. Na, jauni jie, susijaudinę, nelabai turėjo kam padėkoti :) ir buvo galima pabendrauti su kūrėjais. Pirmas klausimas iš salės buvo "ką rūkėt?" - "arbatą". Fanai klasiokai ir draugai plojo atsistoję, glėbesčiavo ir sveikino.
Su M. priėjome prie studijos vadovo pakalbėti, nes mintys tiesiog netilpo galvoje. Uždaviau minėtąjį klausimą apie edukaciją. Džiaugsmingai išgirdau, jog filmą platina mokytojams, mokykloms kaip edukacinį ir mus pakvietė į kitos savaitės kito filmo kastingą, nė neįtardami, kad mes norėtume tiesiog padiskutuoti apie ne tokius gražius dalykus, kaip pagyros. Jau žiojausi klausti šio to daugiau, bet M. žinodama mano smagų būdą nutraukė mane ir paklausė to paties tik mandagesne forma: ar nemanote, kad atviras alkoholio vartojimas (nekalčiausias dalykas filme) gali būti tiesiogiai suprastas kaip teigiamas dalykas moksleivių? Sekė akivaizdi nepasitenkinimo banga, jie rodo tikrąją realybę, ko mes čia nesuprantame, juk dabar daug žiauresnių filmų rodo ir va laimėjo apie alkoholikus filmas neseniai. Stato, bet tie filmai nevadinami prevenciniais ir nėra skiti švietėjiškiems tikslams. Ir labai norėjau paklausti, ar kalbėjusi ponia žino, kiek vidutiniškai vaikų iš klasės apsilanko nekomercinio kino festivaliuose ar peržiūrose t.y. kiek iš jų supranta kino metaforas ir tai, jog ne alkoholizme yra esmė, o atskleistame charakteryje, pagrindinėje filmo mintyje? Vienetai, o visi kiti pasaulį priima tokį, kokį jį mato. Gyvenkime ta realybe, kurią mums rodo ekrane, kas gi čia blogo? :)

Po pokalbio jaučiausi kažkokia neišsivysčiusi. Tai, kad filmas skirtas nepilnamečiams moksleiviams ir tai, jog tai kūrė jų bendraamžiai, mane tiesiog pribloškė. Tai yra sveikinama, tuo džiaugiamasi ir linkima sukti daugiau.
Ir nesistebiu po to, kad lietuviai ima rinktis necivilizuotus būdus konfliktams spręsti.

11 komentarai (-ų):

Ieva___________________________ rašė...

Labiausiai man patiko visas tas "moksleiviškas" svetimumas, nes toks gyvenimas, aš jau pagaunu save kreivokai žvelgiant į studentiją kaip kito pasaulio žmones, o tik vasarą baigiau univerą :D Nors aišku, moksleivis moksleiviui nelygu, o apie finansavimą išvis turiu savo nuomonę, kurią geriau nutylėsiu.
P.s. : Įdomu, daug tokių kaip ir aš, kurie skaito tavo baisinio ilgumo įrašus, ir rašo baisinio ilgumo komentarus? :DD

Pievų Pieva rašė...

perskaičiau viską ir šauni tu esi, jei rūpi tau visa tai, nes nedaugelis taip jautriai sureaguotų su populiariuoju požiūriu "man px, jei tai manęs neliečia".
bet iš tiesų... kas pasakys, kokia prevencija yra veiksmingiausia?

Monika rašė...

Dovile, taip nuosekliai ir pakankamai išsamiai surašei viską, kad mane ir vėl užliejo stipri neigiamų emocjų banga.
Man baisu buvo žiūrėti tą filmą, bet norėjau sulaukti pabaigos ir pamatyti, kaip jie visą tą blogį paneigs. Kaip parodys, kad visa tai, kas buvo rodoma beveik 90 min yra blogis?
Deja dar baisiau pasidarė, kai po filmo pakalbinome vadovą. Nu pasijaučiau kaip patekusi į sektą! Atrodo, visi supranta filmą vienodai ir vertina teigiamai, tik mes su Do dvi kažkokios neišsivysčiusios.
Niekaip nerandu atsakymo į klausimą, kaip galima daryti tokį filmą? Jeigu jis ir prevencinis, tai padarytas žiauriai blogai. Juk įtikinamai kalbėti apie tai, koks blogas yra blogis daug sunkiau nei apie gerus ir gražius dalykus. Kam gi rinkotės kurti tokį filmą?
Ir man be galo įdomu būtų išgirti moksleivių ir psichologų komentarus apie šitą filmą.
NEGALIMA rodyti filmo "Dingę atgimti" moksleiviams ir neaptarti jo su geru psichologu. Jeigu aptarimą ves toks mokytojas kaip šios puikiosios akademijos vadovas, tai jis dar ir pasakys moksleiviams tiksliau, kur, ko ir už kiek galima įsigyti.
Liūdesys ir pyktis maišosi pagalvojus apie šiandienos premjerą. Gaila.

Autorius rašė...

Ieva, gyvenimas yra toks, kokį tu jį pats susikuri, taigi, būtent todėl moksleivis moksleiviui nelygus, vertybės skiriasi. Esmė tame, jog filmo kūrėjai tikrai neatrodė būtent tie, kurie būtų matę nemažai gero kino pavyzdžių ar norintys parodyti, kad gyvenimas be blogybių gali būti siautulingai šaunus. Aš tikrai suprantu, kad muštis kino ekrane, vaidinti girtą yra labai faina. Tikrai: ) aš gal irgi norėčiau duot kam nors į galvą ir kad mano bendraamžiai manim didžiuotųsi;]] studentija šiuo klausimu kažkaip atrodo tris žingsnius į priekį žengusi. Arba aš gal gražesniam pasauly gyvenu:D

Ačiū, kad skaitai :) aš vis labiau pastebiu, kad tų perskaitančiųjų atsiranda, tik jie tie tylieji mano skaitytojai.

Autorius rašė...

Labas, Erika,
Labai malonu, kad pasisakei, nes tema tikrai nėra iš lengvųjų, o ir aš stengiausi nesudirbti filmo visiškai, nors tokių idėjų buvo, taigi, siužeto vingrybių tikrai neliečiau. Pagalvojau, kad dar pagaus mane prie Akropolio paskui, į galvą duos, nes kad atsimena kaip atrodau yra faktas, bent jau studijos vadovas su žmona tai tikrai:D nes ko gero pritrenkėme išreiškę negatyvią nuomonę. Nepykit, kad sugadinome šventę.

Manau, kad geriausia prevencija tikrai nėra ta, kuriai skiriama net 90min. filmo. O jei ir taip, tai būtų gerai, kad tokius statymus griežtai prižiūrėtų žmonės, dirbantys su vardinamomis problemomis, psichologai, galintys pasakyti, patarti į ką ir kaip reaguoja jaunas žiūrovas, o ne apakinti euforijos vadovai "mes statome tikrą filmą!".
Man pavyzdžiui visai graži iniciatyva buvo "Neskubėk gyventi". Ten apie visa tai kalbama daug nuoširdžiau, paprasčiau, lengviau, suprantamiau - tinkama kalba jaunam žmogui, kuri tikrai užkabina. Ir siužetas apie tikrą pasaulį ir intencijos į atsivertimus, viskas labai nais. Ir žiūri nes įdomu ir tai nevadinama šviečiamuoju filmu. Tai tiesiog serialas, darantis gerą įtaką.




Mo,
Stengiausi rasti kuo pagirti, būti kiek įmanoma švelni. Bijojau, kad kitaip rimtai pasigaus ir akmenį mes:D
Komentarų yra www.kadras.lt prie filmo "Dingę atgimti" dalių iš viso gal pora šimtų. Deja, beveik visi jie labai džiaugsmingai ploja ir prašo daugiau smurto! Klasiokai, draugai, ko gero:)
Bet pasitaikė ir nesusipratėlių. Mažai. Ką gi :)
Tavo atsiliepimas nuostabiai papildo šį įrašą. Dėkui, bendržyge :)

Unknown rašė...

Labai ačiū už kritiką,ji tikrai naudinga,būtų malonu,jei daugiau žmonių taip išsamiai ir aktyviai pareikštų savo nuomonę :)
Pritariu,kad filmas išties nėra aukšto lygio,tai lėmė mažas biudžetas ir patirties stoka,tačiau nelabai supratau,kodėl Jums pasirodė,kad filmas yra grubus,ne tik,kad nepamokantis,bet dar ir skatinantis smurtą,alkoholizmą ar pan.
Turėtumėte atkreipti dėmesį,kad filmas netiesiogiai yra pamokantis,ironizuojantis tam tikrus dalykus,pvz.: hipiai buvo vaizduojami kaip labai linksmi,apsirūkę,apgirtę,bet,atkreipkite dėmesį,vėliau jie patenka į avariją,rodoma,kaip jie nešami neštuvais,tai netiesiogiai parodė,kad toks elgesys turi tam tikras pasėkmes. Taip pat buvo ir su kitais besivaiginančiais jaunuoliais: ryte atsikėlęs Joris su Mante palapinių miestelyje pirmiausia kalbėjo apie tai,kad Mantei bloga; Joris buvo rastas apsvaigęs gatvėje,visiškai bejėgis. Beje,šiek tiek nustebinote,sakydama,kad tyčiojamasi iš literatūros. Hipė buvo aiškiai vaizduojama kaip neatsakinga,kvailoka,nerimta (ji net sunkiai perskaitė eilutę parašyta knygoje),todėl ir tas "Ką čia skaitai? Tik nesakyk, kad Salomėjkę?", "ne, šūdas juk" buvo tik ironizavimas,labiau pasityčiojimas iš pačios hipės personažo.
Apskritai,manau,kad drąsesnis,atviresnis dialogas jaunimui įsimena labiau,nei atviri moralizavimai,kurie jau seniai pabodę ir tikrai nieko nekeičiantys. Galų gale,joks filmas nepakeis jaunuolio mąstymo,jis gali tik trumpai sukelti tam tikrą "efektą". Žinoma,kai darysime kitą filmą,labai daug ką keisime,stipriai pasimokėme tiek vaidybos srityje,tiek filmavimo,beabejo ir scenarijaus rašimo srityje. Turiu pabrėžti,kad tai buvo pirmasis toks kolektyvinis darbas. Tikimės,kad sekančiame darbe matysis ne tik mūsų pastangos,bet ir geresnis rezultatas :)
Dar kartą ačiū!

Beje,nemanykite,kad esame tokie neišauklėti ir netolerantiški,kad už Jūsų nuomonę sumušime Jus prie akropolio,ar kaip ten sakėte ;)

Dar kartą ačiū!

Elvina

Autorius rašė...

Džiugu sulaukti atsakymo:)
Aš visai suprantu Jūsų poziciją, tačiau dirbančioji komanda tiesiog niekuomet nepastebės savo darbo žvilgsniu iš šalies. Aš į filmą atėjau be išankstinės nuostatos, nežinodama, ką žiūrėsiu, o aplink mane buvo tikslinė Jūsų filmo auditorija (Jūs, beje, sėdėjote virš manęs ir Jūsų draugė man visą seansą aktyviai trukdė), kuo puikiausiai įrodžiusi faktą, kad Jūsų filmą moksleivis supranta ne kaip pamokslą, o jau greičiau kaip pavyzdį. Neabejoju, jog pati girdėjote kokiais sveikinimo šūksniais buvo sutikta tai, ką rodote, o ypatingai smurtas. Jau nekalbu apie tai, kad pagrindinis herojus nelanko mokyklos, yra pabėgęs iš namų. Jo draugė kažkodėl vaidina, kad jai skauda koją. Nenori eiti į mokyklą? Meluoki - suveikia:)
Argumentai pateikti yra teisingi, tačiau neatkriepėte dėmesio, jog apie Blogį kalbėjote kurkas efektingiau, o pastangų parodyti, kad tai negerai neįdėjote beveik iš viso. Juk siužetas neįdomus nuo to pasidaro.. Ir esate teisūs. Tačiau cituoju virš esantį komentarą "Juk įtikinamai kalbėti apie tai, koks blogas yra blogis daug sunkiau nei apie gerus ir gražius dalykus. Kam gi rinkotės kurti tokį filmą?" Tai palieku atviru klausimu.
Apie jūsų minėtas situacijas konkrečiai: hipiai išvyko palikę palapines ir kelis draugus palapinėse? Tuo pačiu ir tavo vaidintą heroję. Tai kol susigaudžiau, kad ten hipių autobusiukas, Joris pasiėmė kuprinę. Ta pati Hipė "užstūmė" ant S. Nėries, o draugė neįrodė, kad ji neteisi, net nesistengė, veikiau prie to požiūrio pritapo, būtent todėl ir paminėjau šį variantą. Atrodo, jog smulki klaida, bet paaugliui filmai DARO ĮTAKĄ. Keista, kad apie tai negalvojate, nors kuriate būtent jam skirtą produktą ir reprezentuojate prevencinį projektą.

Nemanau, jog tai buvo tinkamas dialogas, tiesą pasakius, nemanau, jog čia iš viso buvo kažkoks dialogas - Blogis į vienus vartus praktiškai be moralo arba tik su jo užuominomis:) tikrai manau, jog viso to jaunimas prisižiūri tiesiog savo kieme, o tai, jog tai perkeliama į filmą tikrai neskatina jų pasikeisti. Juk projekto esmė skatina nelikti abejingu, taigi, filmas prevencinis, jis privalo kažko išmokyti. Geriausiu atveju lieka idėja "nedaryk to, ko nenorėtum, kad tau darytų". Taigi, bėk iš namų, pamokų, rūkyk žolę, juk kitiems tai nieko nedaro, kenkiu tik pats sau.

Nenoriu atrodyti kaip baisus baisus žmogus. Bet labai norėtųsi, kad atkrieptumėte dėmesį į filmo auditoriją ir apgalvotumėte ar tikrai teisingą žinutę jam siunčiate.
Skaityti turėjo būti nelengva:)

Unknown rašė...

Pradėsiu nuo to,kad Jūs kažką maišote. Aš sėdėjau priekyje su savo svečiu iš užsienio ir jo motina,taip,kad tikrai drįsčiau suabejoti,ar jo motina Jums aktyviai trukdė žiūrėti filmą,spardė kėdes ar šūkavo :) Jei konkrečiau,tai aš pati atlikau hipės vaidmenį ir rašiau antros dalies scenarijų kartu su Tomu Vazneliu.
Mane šiek tiek glumina tai,kad Jūs pirmajame savo komentare,sakėte "aš pagalvojau, jog tai ko gero bus apie prevenciją ir šiek tiek nusivyliau, nes, būkim atviri, dažniausiai jie būna tokie dirbtini ir vargingi, ypatingai visokių saugaus elgesio mokyklų ir toli gražu nieko neapsaugo nuo jokių narkotikų ir kitų dalykų.",vadinasi,Jūs manote,kad tokie filmai iš esmės nieko neapsaugo,tai koks tada tikslas būtų daryti tokį filmą? Tam,kad visi pažiūrėtų ir pasakytų "labai gražu,o dabar einam parūkyt.Beje,koks ten to filmo pavadinimas?Jau nebeprisimenu" ?. Šiuolaikiniam jaunimui nebereikia pasakų,jis nori tiesos. Būtent tai mes ir parodėme. Ir tai nėra kažkokia blogio sėkla. Nereikia taip nuvertinti jaunimo,jie juk viską patys gerai supranta,o tai buvo tik priminimas,kad mes už savo veiksmus esame atsakingi patys.
Dėl dirbančiosios komandos,kuri,pasak Jūsų,niekuomet nepastebės savo darbo žvilgsniu iš šalies,tai kaip matote,mes visiškai neprieštaraujame Jūsų nuomonei,kaip ir praeitame komentare rašiau,pritariame,jog darėme nemažai klaidų ir tai nėra blogai,nes iš viso to pasimokėme.

Bet kuriuo atveju,mes sujudinome Jums,žiūrovams, mintis - vyksta diskusijos, kas pastaruoju metu yra gan retas atvejis jaunimo tarpe. O tai yra labai gerai, nes diskutuojant galima išspręsti ne tik tokias problemas, kaip, kad geras šis filmas ar ne, bet ir kur kas rimtesnes, pavyzdžiui svaiginimosi žala jaunimui, o tai ir buvo vienas iš mūsų tikslų. :)

Ačiū Jums už komentarus ir atvirumą, tai tikrai labai naudinga,malonu žinoti,kad yra neabejingų žmonių,tokių kaip Jūs. Jei norite daugiau apie tai padiskutuoti,ar turite kokių nors idėjų, galime tai aptarti ne tik internetu :)

Autorius rašė...

Labai džiaugiuos, kad ne Jūs ten buvot ir tuo pačiu atisprašau už nesusipratimą:} tiesiog Jūsų vardą girdėjau ten, sutapimas sakyčiau.

Apie prevencinius filmus mano mintis yra tokia, nes pripažinkim, visi matėm visokių ten autobusuose rodomų multikėlių, mokyklinių mėgėjiškų filmukų ir kitko :)
Manau, kad toliau mes tiesiog krypstame apie tą patį - manau, jog pakankamai argumentuotai savo nuomonę čia išdėsčiau ir, kad tiesiog reikėtų atidžiau apgalvoti ne tik tai, kaip scenarijus yra įgyvendinamas, bet ir tai, kokią žinutę visgi išsiunčiate jaunam žmogui.

Nuoširdžiai linkiu neužmigti ant laurų bei gero įkvėpimo kitiems filmams:) ir.. nepamirškit vis pažiūrėt menką biudžetą turinčių, bet tikrai dvasingų filmų iš kaimyninių Europos šalių:) yra tikrai neblogų pavyzdžių, o ir Jūs tikrai turit potencialą.

dope-fidelity rašė...

Pastabėlė: žodis "grubus" nėra vartotinas. Geriau būtų jį pakeisti žodžiu "šiurkštus".

Autorius rašė...

Sveika, Garbriele,
Manau, jog tiek kalbos kultūros, tiek skyrybos klaidų šiame tekste yra apstu, tai yra mano trūkumas, kai rašau greit ir kiek galiu išsamiau.

Bet vistiek man įdomu ar daugiau jokių minčių nekilo perskaičius? :)

 
Blogger design by suckmylolly.com