2010 m. balandžio 26 d., pirmadienis

Apie batus, latviškus cepelinus ir svetingumą

Įdomauju, ar Jums nebūna, kad 'pagaunate' save kokioje nors netikėtoje sau akimirkoje ar amplua?
Man taip nutiko penktadienį per Mediumą, kuomet virkavau, kad neapeinu su aukštakulniais (taip ir buvo, nepaeinu ir viskas!), bet per Biplan prigavau save šokinėjant ir siaučiant su jais pirmoj eilėj nuo pat pirmo akordo. Kaimynai už nugaros, tiksliau beveik visa minia, neturėjo būti labai patenkinti, nes nedaug ką galėjo per mane ir kolegas matyti: )) Na, bet Biplanai tikrai buvo tai, už ką sumokėjau. Ir dar pusdiplomis.. nes aš ten Batman'as!

Rytojaus rytą iškeliavau į Liepoją pailsėti nuo telefonu vis mane drąskančių rūpesčių ir turiningai paminėti perduodamos pasauliui žinios, jog man jau dvidešimt vieneri. Dažnai manęs klausia, kokio velnio mes vis važiuojam į tą Latviją, ką negalim Palangoj savaitgalio praleist? Atsakau - tikrai galim, bet tik ne toje sužvėrėjusių kaimiečių spalvoto kičo sostinėje. Juokingai gal skambės, bet Latvijoj viskas kitaip - gali žmogus išjungti mobilų telefoną (Lietuvoje to padaryti širdis neleidžia), atsipūsti, pasižmonėti, pasimokyti kalbos, papraktikuoti rusų (nes mes labai juokingai šita kalba šnekam kartais ir tarpusavy), kažką naujo pamatyti ir sužinoti, patirti stipriai smagių dalykų, išmėginti naujų alaus rūšių ir išgirsti naujos muzikos. Latvija garsėja savo roko kultūra, o tai mano ištikimą, nenuilstamą kelionių bei nuotykių draugą ir mane dar labiau traukia į tą pusę.. *atsikosti* na, bet dabar apie Liepoją.
Pakeliui klausėmės fantastiškai gerą muziką grojančio "SWH" radijo (thanks to Latvia once again!) ir tai labai kėlė ūpą. Liepoja pasitiko debesuotumais su pragiedruliais ir tikrai labai kukliai aptvarkytais pastatų fasadais. Miesto centras labai priminė Klaipėdą savo vokiška architektūra ir krovininiais kranais vis kyšančiais kur ne kur.
Didžiausia bei šauniausia savaitgalio staigmena buvo viešbutis. Aš nuoširdžiai maniau, kad tik filmuose būna tokių nurautybių. Mus pasitiko trijų aukštų medinis į nedidelę vilą panašus namas ir gražus katinėlis, murkiantis prie durų. Pravėrėme duris, katinas įbėgo, aš pasijutau kaip nusidėjus, bet atsidūrėm... kambaryje pilname tiek daiktų, kad net nežinai į kurią pusę žiūrėti. Antikvariatas - parduotuvė - namai - galerija - muziejus - viešbučio administracija. Kol aš mėginau susivokti kas tai per fantastika, pro karoliukų užuolaidas išniro jauna mergina su šuniuku rankose ir pasisveikino. Nedaug tepaklausė, nusijuokė, pasakė, kad katinėlis jų, nedavė pildyti jokių įsiregistravimo dokumentų ir palydėjo mediniais laiptais į trečią aukštą mažu koridoriuku kaip iš pasakų namelio. Koridoriuje visos sienos buvo skoningai skirtingos su įrėmintais senais filmų plakatais. Milijonas pliusų 'Fontaine hotel', nes už nedidelę kainą patekom į tikrai beprotiškai smagiai nurautą viešbutį kaip iš kokio nurauto filmo! Gavome pastogės kambarį su juodomis lubomis, karinėmis dėžėmis vietoj stalelių, milžiniška spalvota lova, sėdmaišiu, dviem stoglangiais bei mažais langeliais palei grindis ir visais patogumais. O koridoriaus gale buvo išėjimas į šaunią medinę terasą. Visiškai fainas, nebrangus prancūziško stiliaus viešbutukas! Visiška fantastika, noriu sugrįžt tenais:}
Bevažinėdami ieškant kur čia papietavus užmatėm tokį keistai maloniai pažįstamą žodį iškaboje "Cepelini" ir taip pakrizendami vartant lativšką skandalų žurnalą nebrangiai pavalgėme latviškų cepelinų, kurie priminė tokius, kaip pas mano močiutę!

Dar vienas viešbučio pliusas buvo tas, kad jis priklauso visam Fontaine kompleksui katras turi klubą, užkandinę, prabangesnį viešbutį, roko klubą, saunas ir kitus džiaugsmus vos už šimto metrų. Va čia tai 'šimtas metrų iki jūros',- pagalvojau aš. Taigi, kadangi apsigyvenome tame komplekse, gavome nemokamus bilietus į klubą ir trijų grupių koncertą tą vakarą, į kurį ir taip planavome užsukti. Buvo fainai! Man kažkodėl patinka, kai nieko nesuprantu kas kalbama nuo scenos. Galiu pasitelkti intuiciją ir leisti improvizuoti, džiaugtis akimirka, neįprastais dalykais aplink ir pačiu geriausiu žmogumi greta.

O dabar tradiciškai apie alų. 'Bauska's tumšais' yra jėga! Rygoje jo visaip ieškojom ir negavome, na o Liepoja dėl to užsidėjo sau pliusą. Gaila, kad klube jokio tamsaus neturėjo ir gėrėme jau kadais mėgintą 'Zelta', kuris man panašėjo į mūsišką Utenos mėlynąjį.
Tą vakarą vyko du vakarėliai. Vienas kokteilinis, kitas roko ir visi kuo puikiausiai sugyvena. Koncerte buvo daug damų su suknutėmis, bateliais, ir vakariniais makiažais, kurios mielai trypė ir plaikstė plaukus į šalis. Tas buvo fainai - beveik nebuvo žmonių įsikibusių į gyvenimo būdą diktuojantį stilių ir apskritai latviai gana draugiški.
Kelionės minusas - didžiąjame Fontaine komplekse gana skurdžiai mokama angliškai, vienas baras pardavinėja gėrimus pigiau nei kitas ir pigusis, žinoma, nepriima banko kortelių.

Mielai sugrįžčiau ten dar kartą jau vien dėl to ultra smagaus viešbučio, bet ir dėl keistoko kontrasto architektūroje. Miestas atrodo toks senas, su išlaikyta dvasia ir įdomus paklaidžioti:} nesigailiu nė minutės!

0 komentarai (-ų):

 
Blogger design by suckmylolly.com