2010 m. gegužės 10 d., pirmadienis

Apie (ne)sėkmės savaitgalį


Jei aš nebūčiau aš, tai šis dienoraščio įrašas galėtų būti pilnas nusivylimų, skaudulių ir visokių kitokių negatyvų, tiek skaudus, kad po trijų sakinių skaitytojas paspaustų garbingąjį X lango kampe, o aš pati paspringčiau kaip katė pūkų rutulėliu tuo, ką rašau. Kad būtų lengviau viską įsivaizduoti, o ir kada nors galėčiau su įdomumu paskaityti, apžvelgsiu viską iš dviejų pusių:

Savaitgalio siužetas negatyviai: išvykau šį savaitgalį su N. apsiuostyti vasaros darbo ir nuo pat pradžių prasidėjo visokie nesklandumai, kaip kad 7:53 ryte mano ir kolegės N. kelionė plentu keletą kilometrų, nes autobusas neužsuko į Nidą ir tiesiog iššokom. Kad atėjus mane įmetė visai ne ten ir ne taip, į kur atvažiavau, ir tai kaip turėjo būti iš tikrųjų. Kad buvau nepasiruošusi stoti į tą poziciją tiek apranga, tiek morališkai, todėl buvo švelniai tariant ne taip lengva. Kad galop vakar stebuklingu būdu prasilenkėm su kuo reikėjo ir likom absoliučioje nežinioje gerai savaitei, kad mums išvis nesumokėjo kaip žadėjo (paskaičiuokim savaitgalio kaštus į Nidą ir joje), kad taip ir neaišku, ką dirbsim ir kokiomis sąlygomis, ir daug kitokių nusivylimų, kurie nutiko netikėtai ir netyčia, kad mes tikrai labai daug tikėjomės iš šio savaitgalio ir kad nebežinau iš kur prasimanysiu pinigų ir apskritai ką darysiu toliau.

Bet kitavertus: savaitgalis turėjo tikrai ne vieną pliusą, kuriuos net sunku sudėti į krūvą. Pavyzdžiui, kad į Klaipėdą su man nepažįstamais trimis rich-bitch nuvažiavau žymiai pigiau nei esu įpratusi, ir pakeliui buvo visai neblogas pašnekesys, leidęs man suvokti, kokį šaunų gyvenimuką aš sau susikūriau, nors ir neturiu tokio mersedeso ir nerūkau fancy cigarečių. Nes vėliau numalšinau savo ilgesių fontanus, krioklius ir kitokias čiurkšles, o tai neįkainojama. Penktadienio vakaras buvo smagiai absurdiškas ir toks klaipėdietiškai pamišęs. Praleidau visą savaitgalį gerame kurorte, neprastame viešbutyje ir realiai tai buvo pirmas rimtas mano vizitas Nidoje. Pliusas sau, jog prireikus sugebėjau į situaciją reaguoti šaltai. Per savaitgalį išmokau "Sapnų fėjos" amato paslapčių - posakis kaip pasiklosi, taip išmiegosi galiojo maždaug aštuonių mano sutvarkytų kambarių lankytojams. Kad turėjau progos susipažinti kaip veikia viešbutis kaip organizmas, kiek ir kaip dirba personalas ir kaip viskas yra iš tiesų ir nuo šiol atleisiu kambarinėms radusi dulkelę, nes tam tikrai yra priežasčių. Mes turėjome visrakčius, stebuklingus kambarių kvepalus ir visokių kitokių įdomių dalykėlių, o N. tvarkydamasi rado butelį gero vyno! Miegojome kaip princesės kambaryje už 200Lt ir mėgavomės vaizdeliu už lango ir smagiu vakaru bei geru miegu puikioje lovoje. Sužinojome tikrai daug praktiškų dalykų ir nuo šiol gerbiame kambarines, nes jos fiziškai tikrai stiprios moterys (ok, ir vyrai). Pliusas N., kad buvo kartu su manim visame tame jovale, ir kad apie daug ką pasikalbėjome. Pliusas ir kelionei atgal į Klaipėdą, kraštovaizdžiui, mintims. Netikėta buvo tai, jog penktadienį aš žiūrėjau į tą patį keltą ir krykštavau, o sekmadienį parplaukiau juo pas besišypsantį ir laukiantį žmogų, nes mus kaip filme skyrė MARIOS. Naktiniam kino seansui ir visokioms mieloms smulkmenoms, iš kažkur atsiradusiai ramybei, kuri su manimi iki dabar.

Nepaisant visokių akibrokštų, netikėtumų, aš pailsėjau, nes tai buvo toks kitoks savaitgalis kitur ir kitaip nei tikėtasi. Visai nieko nesigailiu, nors švelniai tariant, mano gyvenimėlis susikratė, bet kažkaip džiaugiuosi viskuo kas nutiko, nes visada manau, kad niekas nevyksta be reikalo. Jaučiuosi tarsi grįžus iš ilgos ilgos kelionės, kuri kažką truputį pakeitė.
Šią minutę esu gana laimingas padarėlis, nors ir nelabai žinau, ką darysiu toliau:)

0 komentarai (-ų):

 
Blogger design by suckmylolly.com