2010 m. gegužės 5 d., trečiadienis

Kaip aš rengiuosi sportui ir sprendžiu galvosūkius

Man sportas seniau buvo darbas už baro - visą dieną ant kojų su patūpčiojimais ir palakstymais su kliūtimis, minimaliu matinimusi 'kaiyralaiko' ir kitais priedais. Na, ir aišku nuo litrinių bokalų pildymo labai rankų raumenys auga, klientai augina kantrybę, pildo piniginę ir šiaip moko mandagumo.
Kai greta šiek tiek dirbau padavėja, tai turint dvidešimt du stalus vienu metu savo sąskaitoje, nubėgdavau tikrai daugiau nei dvidešimt kilometrų per dieną su įvairiausio rango svoriais ir šypsena už žandų, slepiančią pagiežą neatsakingiems kolegoms: ))
Maniau, kad mečiau šį sportą foreva, bet teks šią vasarą grįžt sportuot. Dalykas tas, jog Dovilė greičiausiai rado darbą, galintį ją išgelbėti nuo emigracijos ir bado ir tatai *fanfaros* senas geras aptarnavimo verslas... bet Nidoje! Jokių išeiginių, tik daug saulės ir darbų. Šį savaitgalį išvykstu bandomąjam apsiuostymui, tačiau viskas ne taip jau ir paprasta: nedirbau gerus metus, o su padėklu nesu vaikštinėjus apskritai ir nemoku. Apipilti turtingą magnatą, matyt, nebus dovanėlė ir kava neatsipirksiu, todėl šiuo metu po namus vaikštau su didele kepimo skarda ir 'at my service' nešioju sau arbatą prie kompiuterio. Va taip va sprendžiu praktikos trūkumo galvosūkius. Rytoj laukia treniruotė su penkiomis lėkštėmis. Jau galime pradėti lažintis kaip man seksis!

P.s. Nioup, 'Solitare' galvosūkis visdar neišspręstas.

0 komentarai (-ų):

 
Blogger design by suckmylolly.com