2010 m. liepos 16 d., penktadienis

Apie jūrą, aborigėnus ir kitus dalykėlius


Važiuodama tvankiu autobusu, su kaupu užsipildžiusiu žmogiškuosius syvus skleidžiančių žmonių, dėliojau sau mintyse ironijos pritvinkusias idėjas šiam įrašui. Taip darydavau džiugiame šio tinklaraščio aukso amžiuje kadais seniau, o tai mane labai džiugina šiandien.

Tai va, šiandien išsiruošiau į kelionę pasitroškinti prie jūros. Tikra teisybė, kad kuo tu arčiau josios gyveni, tuo sunkiau ją pasiekti. Suprantat, kai atvažiuoji į sužvėrėjusių kaimiečių sostinę keletą kartų per metus, neturi kitos išeities kaip eiti į pliažą, nes visi keliai veda į jį. O čia turi išsikuisti, ilgai laukti autobuso, važiuoti į pajūrį kupinu autobusu apie 25 minutes, išlipti, bristi pro afrikiečiais tapusius nepilnamečius ir automobilių stovėjimo aikšteles, aišku, kelionė atgalios taip pat primena išbrinkusių, dūžti bijančių kiaušinių pilną autobusą. Tai vargina. Tiesa, aš turiu daug psichologinių ir fiziologinių trūkumų, todėl jūrą pasiekti man trukdo dar ir tai.
Taigi, šiandien kaip reikiant išsitroškinau, nes dėl savų baltaodiškų trūkumų (kolegės jau užsiminė, kad atrodau baltoka!) nutariau nesimesti prie daugumos ir pasislėpiau minimini kopoje atokiau. Suprantat, kai aplinkui vieni negrai, jaučiuosi nejaukiai. Ir neturiu tokios pat trūkumuotos draugijos. Vėjo daug toje šaunioje vietelėje nebuvo, todėl iškepiau kaip reikiant, bet neblogai pailsėjau su kone tobula knyga.

Grįžtant galvojau apie įdomius dalykus Klaipėdoje, nes reikia kažkuo užsiimti ilgai susikaupus stovint. Pavyzdžiui, šiame mieste yra įdomių parduotuvių kaip gėrimai "0,2 promilės", nėščiųjų rūbai "Tapk mama" (musiet stebuklingi drabužiai). Dar mane čia nervina Akropolis, katras yra didžiai nepatogus, nes neišeina užsukti trumpam dėl chaotiško išdėstymo. Taip pat čia bomžai-alkoholikai kitokie. Mes su T. juos vadinam aborigėnais. Bais keisti jie, amžiaus nenusakomo, nuo 25 iki 65, finansinės padėties taip pat. Susirenka vis išlenkti varpų aidų, pasigrumti, arba tiesiog sėdi prisprogę valandų valandas. Sekmadieniais būna apsirengę baltai, bet tai netrukdo tradiciškai apšlapinti medelių greta namų kol aš maloniai geriu kavą balkone. Ir jų daug, visur. Kone kasdien tenka stebėti jų realybės šou, kas naujo ir panašiai, tai kaip geras filmas, nes jie neįprasti. Pavyzdžiui vakar net šešiese sugebėjo sulįsti į mažą opeliuką! O kažkada privėmė laiptinėje ir aš vos romantiškai į visą tai neįkopiau nakčia po darbo. Visa laiptinė kentėjo tai tris ilgas dienas ir principingai nevalė. Tada T. užrašė ant lapo "Gaidy, išsivalyk savo vėmalus" ir padėjo šalia. Popiet kaimynai lapą padėjo ant viso gėrio, kad būtų lengviau praeiti, o vakarop kažkuri moterėlė veikiausiai nebeapsikentė ir išvalė. Va kaip visi solidariai nekenčia aboriėgnų. Kai labai mane erzina, iškviečiu policiją.Kolegė sakė, kad čia jūreiviai grįžę iš jūros, kuriuos paliko žmonos. Ką gi, patys kalti. Moterys taip nedaro!:)


P.s.:

(aš tai darau kaip kairysis apatinis kampelis)

2 komentarai (-ų):

agnus dei rašė...

Man asmeniškai tai vienas geriausių tavo įrašų. Tiesiog norėjua pagirt. Giriu :)
'Trūkumuoti draugai' - :D
Ir šaunus antras pic.

Autorius rašė...

Yay:}
malonu sulaukti tokio žodžio. Man pačiai buvo azartas rašyti, kaip kad šio blogo pradžioje. Kartais, kai turiu laiko ir sentimentalią nuotaiką kišenėj, skaitau ką nors iš pirmųjų pusės metų:} ir juokiuosi. o kartais galvoju, kad vietomis genialu: D

 
Blogger design by suckmylolly.com