2010 m. rugpjūčio 27 d., penktadienis

Krizenimai


Dabar namuose tamsu ir truputį liūdna. Paskutiniuoju metu tokia aura yra tobula naujam įrašui, nes mano gerosios grafomanijos galios ir šmaikščios idėjos persikėlė į darbą, kur praleidžiu megadaug laiko, nes beveik neturiu laisvadienių. Nepyk, mielas dienorašti, tu man visdar numeris pirmas - va ateinu kartais paskaitau kokį mega seną šmotą iš archyvo ir lieku labai patenkinta, pavydžiu sau anų laikų nors ten ir debesėlis stilistikos klaidų. "Tau krizė, katinuk",- atsakytum jei galėtum, tikiu, bet šitas žodis, na pats supranti nebevartojamas. Nebekalbėkim apie tai.
Iš esmės dabar rašau neturėdama gilios minties, erzinu savo šaunų dienorašti, ir skaitytoją. Labai garsiai groja muzika (Cat Stevens - if you want to sing out, sing out yra labai graži daina), valgau kalmarą (eksperimentai virtuvėje) ir katik juo labai nelaimingo atsitikimo metu apsitaškiau kelnes, matyt, kad nesijausčiau vieniša. Žiūriu va kaip dėmė plečiasi ir įgauna pavidalą panašų į apuokėlį. Pavadinsiu jį Aloyzu.

Žinot, dabar mano mėgiamiausia frazė yra "ar visi laimingi?" ir čia labai nuoširdus klausimas tinkantis kone kiekvienam.
Linkėjimai visiems, būkit tiek laimingi, kad nereikėtų to klausti. Keliaujam su Aloyzu žiūrėti kokio nors mirtinai bobiško filmo, kad užsimuštu laikas iki rytojaus paryčių. Syjūleiter!

0 komentarai (-ų):

 
Blogger design by suckmylolly.com