2010 m. rugpjūčio 14 d., šeštadienis

Nežinau


Nesvarbu, kad ir kaip viskas super šauniai sektųsi (o man tikrai sekasi gerai - linkėjimai visiems geriems žmonėms!), kartais aš irgi jaučiuosi nekaip. Man nepatinka, kai žmonės nuvilia. Bet dar labiau nepatinka mano reakcijos ir jausenos į tokius dalykus ir kad tai praktiškai visuomet yra nesuprantama aplinkai. Man nepatinka kaip naujoviškai aš moku pykti, tik dėkui nežinaukam, kad praktiškai visi šie purvini gražūs dalykai telieka mano mintyse ir nusėda širdyje. Todėl kartais jaučiuosi net ne vienas, o nulis. Bet veikiausiai aš čia tik moteriškai perdedu nes man dabar atrodo verta pasiskaudenti ir kaip beveik visad būna vėliau ten juoksiuos iš savęs ir panašiai. Juokingai kai pagalvoji, jog kai ką nors tokio parašai, tai paskiau būtinai pasmerki ir nutrini, nors ir rašai dėl savęs, o ne dėl kitų. Ale kai sudėlioji viską ką galvoji visuomenei suprantamais žodžiais, išsyk palengvėja, o man po nutrynimo dažniausiai gimsta sarkastiškas įrašas smagia gaida apie saulę, paršelių karalystę ir gėles. Taip, Dovilės blogas dažniausiai kuriamas iš didesnių ar mažesnių gyvenimiškų nusivylimų.
Šįsyk netrinsiu, tebūnie taip - rugpjūčio 14ąją Dovilei buvo truputį liūdna.

Piktas nesusilaikęs P.S.:
Mieli aborigėnai po langu,
Jūsų leidžiama muzika UŽKNISA.

0 komentarai (-ų):

 
Blogger design by suckmylolly.com