2010 m. rugsėjo 10 d., penktadienis

Iš kasdienybės

Šįryt atjaunėjau penkeriais metais nusipraususi veidą gazuotu mineraliniu vandeniu "Tichė". Taip su vakarykšte smagia pergale mane pasveikino mūsų mielas penkiaaukštis, kuriame varžybų metu pradingo vanduo. Tiesiog taip ėmė pliūkšt ir dingo vos tik praradau budrumą ir išėjau varžybų žiūrėt. Iki šiol negrįžo.
Kalbant apie vakarykštę šventę, tai sausakimšame sirgalių bare sutikau daug linksmuolių. Itin linksmas buvo labai keistas vyrukas su dar keistesniu senoviniu lagaminėliu iš kurio tįsojo už viską keistesnė plonytė pilkšva žarnelė iš kurios keistuolis vis siurbčiojo kažką keisto ir gudriai šypsojo smarkiai girtėdamas. Rimtai, maniau, kad taip tiesiog nebūna iš tikrųjų. Daug žiūrėjau aš į tą žarnelę ir galvojau kiek žmonių tą vakarą sugebėjo ne mechanizmo, o pačio vyruko nepastebėti. Nedaug, o barmenas tikrai nebuvo tarp jų. Aišku, žavėjausi ir E. kuri vidury sporto baro sugebėjo visas nuolat rėkiančias beždžiones annoyint ir tyliai sau megzti. Tiesa, kalbant apie tą patį vakarą norėčiau pridurti, jog sijonas su nediduku skeltuku man visai netrukdo laipioti minkštasuolių atkaltėmis (nes per žmones nėra kur kojos pastatyti), o sporto baras yra veikiausiai vienintelė vieta Visatoje, kur moterų tualete visai nebūna eilių. Viską susumavus, vakar man buvo beprotiškai smagu.
O šiandien matyt 'pradedančioji prostitutė' arba 'visdar girtas ir pasimetęs erdvėje tigriukas' man paliko arbatpinigių, nes buvau tiesiog "gera". Made my day. Juk jau minėjau, kad sutinku įdomių žmonių?


Likusį laiką čia jau ėmiau skaičiuoti ant rankų pirštų. Velnias, jau ruduo.

0 komentarai (-ų):

 
Blogger design by suckmylolly.com