2010 m. rugsėjo 16 d., ketvirtadienis

Prabėgtukas

Šįryt pabudau, pažvelgiau į gėlių puokštę ir suvokiau, kad nebeturiu darbo, kad viskas, ko čia atvykau, jau baigėsi - visi išsikelti tikslai pasiekti, kišenėje krūva šaunios patirties ir gražių prisiminimų iš vasaros, kai pabėgau iš namų. Bijojau, bijojau kaip keptų kepenėlių pietums šitos Didelės Nežinomybės, bet viskas buvo taip fantastiška, kad dabar ne tas žodis kaip niekur nenoriu keliauti. Šio mėnesio dienoraštis "11" pateikia tobulą išvadą visam chaosui mano galvoje. Man regis, laukiant autobuso teks apsiglėbti kelius ir linguoti kampelyje klykiant, kad tik niekas neišsivežtų. Arba isteriškai lakstyti po autobusų stotį ir slėptis, tramdant apsaugininkams. Arba dar geriau - prisirišti stebuklingu mazgu prie radijatoriaus iš vakaro.

Bet nebijokit, mano nostalgiški dienoraščiai neturėtų labai ilgai tęstis. Kad ir kaip liūdna man būtų laikui bėgant aš su viskuo susitaikysiu, juk iškeliauju į naujus iššūkius - nuo pirmadienio mano tinklaraštis bus tęsiamas iš naujų namų Vilniuje. Sako, kad ten turėsim pliką katiną.

0 komentarai (-ų):

 
Blogger design by suckmylolly.com