2010 m. lapkričio 6 d., šeštadienis

Apie likimo pokštus

Šiandien man nutiko dalykas: rytą paskambino susirūpinusi rusakalbė moteris, prikėlė iš skanaus šetadieninio miegelio ir pareiškė kad mano telefono numeris yra gatvėje rastoje piniginėje. Viskas būtų gerai, jei savininko pavardė man būtų pažįstama, bet aš neturėjau jokio supratimo kas yra tas žmogus. Dar įdomiau, kad neturėjau supratimo iš kur pas nepažįstamą žmogų atsirado mano 'vizitinė'. Faktas tas, kad teoriškai turėčiau su savininku būti susijusi ir ji labai nuliūdo, kad aš nežinau kieno ten daiktai. Kadangi man buvo tikrai labai įdomu, o ir moteriškė labai jau nuoširdžiai nežinojo kur dar kreiptis, prasidėjo dienos dalis "Ieškokim Kristinos". Nebuvau tikra, kad teisingai išgirdau pavardę dėl stipraus akcento, todėl tai gerokai padidino iššūkį. Išnaršiau telefono knygas, feisbukus visais įmanomais pavardės variantais, neradau - paskelbiau viešą paiešką. Mano žinutę pamatė E. ir užsiminė, jog viename mėgstamame socialiniame tinkle mergina vardu Kristina kaip tik sakosi vakar viską praradusi.
Pasirodo aš jai kažkada seniai, gal prieš du metus, gal net daugiau vieno koncerto metu, kai mes labai netikėtai susitikome, užrašiau savo numerį ant lapuko su prierašu "jei kada nors, kas nors..." :) ir pasirodo likimo pirštas dūrė į tą lapelį!

Šią minutę vertai galiu džiaugtis padarius gerą darbą. Ir džiaugiuosi!

0 komentarai (-ų):

 
Blogger design by suckmylolly.com