2010 m. gruodžio 12 d., sekmadienis

Akimirkos mintys


Baigėsi dar vienas gyvenimiškas etapas. Katik baigiau dėtis lagaminus sugrįžimui į Kauną. Prisėdau trumpam, nes esu nostalgiškas žmogus ir tokias akimirkas man norisi fotografuoti mintyse ir nors keltis jau už kelių valandų (kaip visad pirmadieniais), bet dar pasidariau arbatos, paskutinįsyk prieš naktį paglosčiau katiną, apžvelgiau kampus. Čia išgyvenau daug naujų dalykų, o svarbiausias iš jų - nebijoti būti viena ir tą laiką išnaudoti.

Bet kaip gi čia viskas įvyko? Labai greitai ir neskausmingai. Žinot kaip būna, kai viskas blogai, blogai, blogai, blogai, blogai, blogiau nei blogai, blogai, blogai, och, pasaulis toks neteisingas, blogai, blogai, tada prie užpakalio spardymo pripranti, nors viskas blogai, blogai, blogai, o po to netikėtai nutinka kažkas na tokio žiauriai gero ir tu staiga suvoki, kad dėl šito jausmo buvo verta laukti, keikti visus ir viską, nertis iš kailio, nusivilti ir, kad dabar va jauti, kad esi šios minutės Pats Laimingiausias Žmogus Visatoje. Va taip ir buvo. Ir tik paskui supratau, kad metas krautis daiktus ir pradėti viską planuoti iš naujo.

Jaučiu, kad prasideda kažkas netikėto, jaučiu, kad pas mane sugrįžo stabilumas ir nebijau, kad vėl reikės išmokti prisitaikyti prie dalykų, nuo kurių jau spėjau atprasti.
..metas pasinerti į tai visa galva.

0 komentarai (-ų):

 
Blogger design by suckmylolly.com