2010 m. gruodžio 5 d., sekmadienis

Apie talentus

Mane likimas apdovanojo specifiniais talentais: daug daug šnekėti ir pritraukti savotiškas nelaimytes.

Dėl pirmojo ir rinkausi kūltūros vadybą - jei jau neturiu gebėjimų jokiam menui, tai bent kalbos dovana ir kultūrinės rinkos patirtimi siekiu prisidėti prie tikrai talentingų žmonių sėkmės. Tobuluoju planu, aišku, nes realybė gi žinot kokia iš tikrųjų yra. Na, labai taip susiraizgius kaip kalėdinė girlianda ištraukta iš spintos po pernai.
Šią savaitę išgirdau porą netikėtai gražių dalykų tiesiog kasdienių pašnekesių metu, kurie maloniai širdį paglostė: mane sutikus ir pasikalbėjus galima įsikvėpti pozityvo. Norėčiau tikėti, kad tai tiesa, nes tai abai įkvėpė teigiamų dalykų, kurių paskutiniu metu tikrai stinga.

Na, o antras mane ir taip persekioja, nieko nė nereikia daryti. Va pavydžiui, jei tik pasitaiko proga pamest piniginę ar kažkas panašaus, tai būtinai ja pasinaudoju. Rimtai. Bet šita nelaimė mane išmokė šaltai reaguoti į tai ir mikliai atsekti kur ji, nelaimėlė, yra. Tikriausiai reikės jau įdėt vidun kortelę su telefono numeriu 'jei mane radai, paskambink. Be švyturėlių'. Šiandien štai keliavau atsiimti vakarykštės nelaimytės visa susigėdus ir įraudus nuo šaltuko, bet netrukus labai susijuokiau. V. duoda man piniginę ir sako "baras perdavė, jog apgailestauja, kad pinigų nebėra piniginėj". O aš taip kukliai raustelėjau ir atsakiau "jų ten ir nebuvo". Va kaip kartais naudinga pinigų neturėt. Piniguose nelaimė t'sakant:}

0 komentarai (-ų):

 
Blogger design by suckmylolly.com