2010 m. gruodžio 28 d., antradienis

Apie bibliotekas arba istorija kaip aš šiandien pavėlavau į darbą

Šįryt prieš darbą, nutaisius žavų šypsnį, rausvais žandukais bėgau apledijusiais takais į viešąją biblioteką. Nes susivėlinau atiduoti knygą, kurios taip ir neatsiverčiau.

1 pastebėjimas. Yra tokia tendencija, kad problemų pridaro būtent tie neišvaizdūs ir nelabai reikalingi leidiniai, apie kurių egzistavimą kampe atsimeni tik tuomet, kai gauni laišką, kad jau vėluoji atiduoti. Kodėl vis tiek imu tokias knygas susimąstyti dar nespėjau:)
2 pastebėjimas. Visi žino, kad viešoji biblioteka yra išskirtinai paini vieta, kur nuolatos jautiesi Nevykėliu Debiutantu. Nors ir dvidešimtą sykį ateini, vis tiek kažkur susimauni (pirmais kartais su leidinių paieška, kai turi patirties - su jų pasiėmimu), tave aprėkia, arba jei ne aprėkia, tai turi nuolankiai prašytis pagalbos, apsimetęs seniai bebuvusiu lankytoju, kurio lyg tyčia sunkumai tyko už kiekvieno kampo.
3 pastebėjimas. Biblioteka kažkodėl mane visada įkvepia kitą semestrą mokytis uoliau.


Taigi, grįžkim prie bėgimo bibliotekon. Išdidžiai įplaukiau vidun, apžvelgiau visus slidžių grindų ženklus (atsimenant griuvimus), apibėgau ratu kaip tik grindis plovusią ir kitus papildomus pavojus esamai gerai nuotaikai kėlusią valytoją ir tadam! Mintis, jog šiandien niekur nesusimausiu, nes tik atiduosiu knygą jau mano galvoje. Taigi, pasaulis mano rankose, keliauju knygos atiduoti. Rytą bibliotekoje taip ramu, kad net lapai šiugžda. Užbėgau aš į ketvirtą aukštą, nutaisiau žaviausią šypseną visatoje, pasisveikinau ir išpyškinau "labasrytas,norėčiaugražintiknygą,prisipažįstu,kadvėluojuirdėltotikraiapgailestauju!". Darbuotoja maloniai šyptelėjo, paėmė knygelę ir... pasakė, kad ne iš čia knyga buvo paimta. Net išraudau! Tada atsargiai žengdama pro vietas, kur kadais viešai išsidrėbiau, nuėjau ten kur reikia, vėl maloningai pakartojau nuolankų prisipažinimą ir ne visai malonaus stoto darbuotoja savaip, bet tikrai maloniai man skolas dovanojo ir dar papasakojo su terminais susijusių dalykų. Faina!

4. pastebėjimas. Kažkada susidūrus su šimtas pirmuoju sunkumu buvau išvedus teoriją, kad kuo aukščiau laiptais lipi, tuo mažiau šypsenų ir geranoriškumo tavo pusėn. Bet šįryt supratau, kad tam ketvirtam aukšte tiesiog tokios moteriškės nemielai atrodančios sėdi, o šiaip jos labai mielos savaip.
Ir padės visada.

Grįžtant atgal manęs gražiai paprašė užpildyti anketėlę apie bibliotekos paieškų/išdavimų sistemą. Tada susimąsčiau, kad ten klaidu, nes paprasčiau padaryt viską gan sudėtinga. O rašant papildomus pasiūlymus negalėjau nepadėkot personalui už geranoriškumą, nes kur gi kitur žmonės turi tieeek *rodo kiek* kantrybės su nuolat tieeek *rodo kiek* nesąmonių pridirbančių žmonių, kurie turi savus charakterius ir akademines nesėkmes (iš tikrųjų dėl pačių kaltės vėluojamus terminus). Ir dar pridėjau, kad tai, jog žmogus nemoka ieškoti leidinių, dažniausiai yra jo paties problema, o ne būtinai visos sistemos spraga. Nes aš kai nerandu knygų, graužiuosi, kad atmestinai mokiausi, kai buvo paskaitos apie duomenų bazes ir paieškos sistemas.

Va taip va aš ir pavėlavau šiandien į darbą. Na gerai, dar ir todėl, kad slidu buvo (linkėjimai kiemsargiams, kurie irgi švenčia Kalėdas!)

0 komentarai (-ų):

 
Blogger design by suckmylolly.com