2011 m. balandžio 14 d., ketvirtadienis

Apie kaimynus ir mobiliąją komunikaciją

Kaip susipažinti su kaimynais? Pamiršti raktą namuose ir porą valandų beviltiškai beprotiškai tūnoti laiptinėje su didžiuoju kavos poku, kuris niekaip netelpa į rankinę, gąsdinant praeivius vien faktu, kad "kažkas čia tyliai stovi". Po dviejų valandų susipažinau ar atgaivinau senus gerus pasisveikinimo ritualus su praktiškai visais. Čia, manyčiau, viena iš gėdingesnių kasdienių situacijų, nes tiesiog akivaizdu pamačius kaimyną laiptinėje, kad tas mažas kvailelis paliko raktą. Ir pats kaltas dabar! Tik galėtų žmonių negąsdint! Aišku, gali mandrai apsimest, kad lipi žemyn, jei kas nors ateina iš lauko, bet kai tiesiog išeina iš netoli esančio buto taip nebesigauna, arba kai išeina paveždioti šunį ir parėjęs po valandėlės vis dar tave randa tūnantį su kvaila mina it niekur nieko:)))

Kalbant apie mobiliąją komunikaciją, tai nuoširdžiai nemėgstu, kai žmonės nekelia ragelio, kuomet man žūtbūt reikia pasikalbėti! Na, vieną kartą gerai, gal negirdėjo.. antrą kartą skambinu truputį neramiau, trečią jau susierzinu, ties ketvirtu susimąstau ir brūkšteliu trumpąją žinutę pamąstymus apie tai, kam žmogui mobilus telefonas, jei jis juo nesinaudoja?? ir taip galima tęsti be galo be krašto. O galiausiai imu skambinti, nes pradedu manyti, kad asmuo pateko į bėdą. O jei vis gi nepateko, tai kai pagaliau atsiliepia, jaučiu poreikį išsakyt, ką manau apie tai! Vien mąstant apie tokias situacijas kalasi žili plaukai:) Jums taip nebūna?

0 komentarai (-ų):

 
Blogger design by suckmylolly.com