2012 m. sausio 20 d., penktadienis

Kaip aš beveik iškeliavau į Pietų Afriką

Žmonės dažnai mano skiriamuoju ženklu laiko  ilgus plaukus. Tai tarsi etiketė kur tik bebūčiau, su plaukais yra susiję daugybė smagių vaikystės istorijų: kaip močiutė ilgai ilgai iki tobulumo šukuodavo, kaip berniukai rikiuodavosi eilėn, kad padėtų man ar sesei ilgą kasą "panešti", kaip pirmoji mano kirpėja kone verkė ją kirpdama, atminty ir keletas ilgakasių konkursų, kurių dėka su sese pirmąsyk pasirodėm per "Panoramą" ir daugybė kitų keistų atsiminimų.
Pirmą sykį kirpausi bene prieš 13 metų ir vis dar turiu tuos nukirptus plaukus. Keista, kaip laikas eina, o tas kirpimo ritualas vis dar atrodo didingas ir svarbus. Kas kartą išėjus iš kirpyklos savaime šiek tiek gailiesi, lyg kažkokios dalelytės savęs netekus, truputį graužies, ir minty kaltini kirpėją, kad "per trumpai", nes aplinkinių reakcijos  kaskart būna gana emocingos ir dažnai skatinančios graužtis. O po metų ir vėl skundžiuos, kad per ilgi darosi, o nusikirpus vis instinktyviai ranka braukdama nugarą ieškau kur dingo plaukai.
Šiandien, po vakarykščio ritualo vėl braukdama nugarą ir tikrindama kur jie, šypsausi. Kodėl?

Yra vienas iš tiesų įkvepiantis žmogus, kuris teigia, kad plaukai pasakoja žmonių istorijas ir gali būti priemone suartinti kultūras. Tai Fiona Kirkwood iš Pietų Afrikos Respublikos. Susipažinkite su neįtikėtina jos biografija ir žavęsį keliančiais darbais. Pavyzdžiui, įspūdinga tekstilės instaliacija "PADALINTA ŠIRDIS".
Vieną gražų ankstyvo rudens vakarą mes visai atsitiktinai susipažinome. Kai pagalvoji, tiesiog kažkur Europos vidury, kaip tik vykstant palyginti mažo Kauno tekstilės bienalei. Derėtų paminėti, jog vėliau sužinojau, jog menininkė 2005 m. čia laimėjo Grand Prix su darbu, kuris man iki šiol yra giliai įstrigęs atmintyje. Juk, kai ateini apžiūrėti darbus, ant kurių puikuojasi pavardės iš pačių įvairiausių pasaulio kampų, tikrai nesitiki kada sutikti jų autorių. Bet pasirodo būna visaip!
Tąkart Fiona leido paskutinį vakarą Kaune ir tiesiog prisėdo prie mūsų stalelio lauko terasoje pasilabinti su senu bičiuliu. Taip ir nutinka stebuklai - ėmėme kalbėtis iki vėlyvos nakties ir jos lėktuvo. Fiona Kirkwood yra išties paprastas, bet labai labai įkvepiantis žmogus, savo idėjomis ir darbais apkeliavusi visus kontinentus. Man tai visuomet atrodo kažkas nuostabaus ir didelio didelio. Sakė, kad šis miestas yra vienintelis, kuriame yra buvusi daugiau nei du kartus ir vis magiškai sugrįžta, nors ją kviečia didžiausi pasaulio miestai.  Tas vakaras paliko didžiulį įspūdį.
Taigi kartą galvodama, jog man jau metas kirptis, atsiminiau, jog pirmąsyk kirpausi prieš trylika metų. Nutariau tai įprasminti ir abu kirpimus padovanoti Fionai. Pirmoji staigmena buvo, jog menininkė mane atsiminė, iškvotė kaip man sekasi, o antroji - jos reakcija: tu dovanoji didžiulį savo istoriją-turtą, kažką labai svarbaus, ką turėtum branginti. Ir sunkiai slėpdama savo džiaugsmą vis ragino dar pagalvoti. "Ko gero, tai bus mano naujo darbo pradžia",- pasakė man ji.

Šįvakar  išsiunčiau dalelę savęs į pasaulį. Ir įgyvendinau vieną iš must do dalykų gyvenime - atidaviau duoklę menui į patikimiausias rankas. Kažkaip smagu - juk galbūt niekada nenukeliausiu į Pietų Afriką, bet dabar  žinosiu, kad dalis manęs ten tikrai buvo.

Linkėjimai! Sako, Durbane dabar 30 laipsnių karščio.

0 komentarai (-ų):

 
Blogger design by suckmylolly.com