2012 m. vasario 28 d., antradienis

Apie atsipalaidavimą ir tikslus


"Atsipalaiduok. Ir siek tikslo." - savo tinklaraščio skaitytojams sako Simonas Bartkus, VĮ “Tarptautinis Vilniaus oro uostas” komercijos departamento direktorius. Gal kam nors keista, kad cituoju tokį rimtą dėdę, bet negaliu sakyti, kad į tą rimtoką tinklaraštį atklydau netyčia - maža čia paslaptis, kad dirbu darbą, kuriame kiekvieną dieną kas nors nori kur nors skristi, o aš smalsi ir man daug kas aplinkui  įdomu. Taigi, Ponas Saulius tikrai įkvepiantis žmogus pasirodė, o ši jo mintis net paskatino mane susimąstyti apie atsipalaidavimą ir tikslus.

Yra situacijų, kai jaučiuosi gerai ir siekiamą tikslą matau. Tai visokie šalia manęs esantys dalykai, kuriuose egzistuoja savitarpio supratimas ir paskatinimas, tada nebaisu, kad kažkur tyko tos dažnai nevalyvos mažos gudrystės, nes jų paskatinta kitų imu tikėtis ir tvarkytis. Būtent supratimas ir paskatinimas man visada yra dalykai, kurie leidžia atsipalaiduoti ir tiesiog eiti pirmyn. Ypač veikloje, kuri mane įkvepia. Be jų taip sunku bet ką veikti gyvenime. Štai darbe man dažnai trūksta konstruktyvaus vertinimo, tuo pačiu ir paskatinimo, tad tenka kažkaip motyvuotis pačiai save. Ir to pasekoje, pagal paskutinius tinklaraštinius pabangavimus galima spręsti kada mane čia ištiko maža 22-ojo kalibro krizė.
 Bet šiaip mėgstu save išmėginti situacijose, kai atsipalaiduoti niekaip negaliu. Todėl nuo praėjusio mėnesio keletą kartų per savaitę tyčia jaučiuosi nejaukiai eidama sportuoti. To niekada nedariau, vengiau ir kiek bijojau. Niekam nepaslaptis, kad aš esu žmogus medis/kaulas, kaip kam geriau vadinti. Ir sportas yra visiškai tas dalykas, kuriame aš  kaip su per dideliais batais per šokdynę šokinėdama. Bet įdomu stebėti savo varganokas pastangėles pereiti į kitą lygmenį. Šioks toks kasdieniškas kasdieniško tikslo siekimas. Tik be atsipalaidavimo.

O šiaip didelių tikslų neturiu. Nors jau atėjau į tą amžių, kai turėti reikėtų. Bet kaip aš sakau net kokiai nors telekomunikacijų telemarketingo operatorei, "Supraskit, tikrai nežinau ar už trijų mėnesių nebūsiu kur nors Anglijoje" - tai, beje, jas visada nuginkluoja, o ir šiaip yra teisybė - jau kokius tris metus nežinau kaip pasisuks mano netolima kasdiena. Tai ir visad stebiuosi kaip žmonės moka gyventi pagal gyvenimo planą :) 
Tikriausiai mano planas - gyventi įdomiai. Ir kol kas visi netolimos ateities ženklai šioje pusėje. Daug žadantis mėnuo prasidės poryt - su lengvu pavasarėjimu už lango, vėl su veikla (ruošiami net du įvykiai!), kelionėmis, iššūkiais ir nuotykiais! O toliau kaip ten bus, pamatysim jau ateity.

0 komentarai (-ų):

 
Blogger design by suckmylolly.com