2012 m. vasario 27 d., pirmadienis

Toks labai moteriškas įrašas

Kadangi rytas prasidėjo nuo to, kad ofise nėra cukraus, o meduje aptikau mirusį vikšrelį ir aš labai damiškai pasibjaurėjau, tai metas moteriškai burbtelėti ir aptarti temas, kurios šio tinklaraščio istorijoje iki šiol buvo beveik tabu.
Kadangi esu viena iš tų netobulų moteryčių, tai visada jaučiu tokią tylią pagarbą damoms, kurios moka lakstyti su aukštakulniais, arba dar vadinamais "spygliais" arba "žudikais". Ta prasme, paeiti yra viena, bet profesionalus  lakstinėjimas manyje visada sukelia tą tokią solidarią pagarbą. Nes aš tai ir taip esu didelė kaip pasaulis ir net su neaukštais ir nežudančiais aukštakulniais atrodau kaip iš toli šviečiantis švyturys. O dėl to jaučiuosi nepatogiai ir šiek tiek ko(s)miškai. Todėl anei patinka, anei patogu, anei iš to reto dėvėjimo aš moku būti šauni ir savimi pasitikinti, to pasekoje nevisai malonu dėvėti. Kiekvienas konvertavimasis į batelius ir sukneles man tampa iššūkiu, kai visus trūkumus aš bandau užgožti vis ištiesdama nugarą ir vis išryškindama savo charizmą. Juk princesių kursų šiais laikais nebebūna, ania?
Tiesa, suknelės tai jau po truputį atsiranda pas mane. Bet įdomiausia, kad čia vėl gi aš esu didelė kaip pasaulis, todėl kas kartą man mama sako ir man pačiai atrodo, kad visos jos man kažkokios trumpos. Tai sąlygoja tikriausiai ir tai, kad kai nuolat nešioji kelnes, tai netikėtai viskas ima ir atrodo keistai, trumpai ir nejaukiai. Na ką gi, matyt, kai tau beveik dvidešimt treji jau esu pakankamai didelė dėvėti ką nors šiek tiek trumpesnio nei iki kelių. Teks susitaikyti. Viską dažniausiai vainikuoja niekada nesuprasi ar teigiamos ar ne replikėlės "oo, Dovile, tu su suknele/sijonu/miniaku". Mano atsakymas "Taip, tikrai aš tai dėviu, tai ...ką dabar?"

Bet pavyzdžiui moteriški, suknelėti ir aukštakulnėti filmai tai yra silpnybė. O žiema yra nuostabus metas filmams. Tikriausiai nėra geresnio metų laiko kai turi tiek laiko jiems. Ir ypač moteriškiems!
Na ir, kad jau apie moteriškus dalykus prabilau, tai pagalvojau, kad paskutiniu metu klausausi praktiškai tik damų muzikytės. Štai beprotiškai myliu Zemfirą, nes ji yra geriausia rusų kalbos mokytoja erdvėje. Visas gyvenimiškas jausenas išjausti rusų kalba mokina. Jai į kompaniją vis pagroja nuostabus damų duo Boy iš Vokietijos. Aš jas taip mėgstu, kad net iš smalsumo parašiau jų bookingui, kad paklausčiau, kiek jos kainuoja atvežti į mūsų vargo ir nepritekliaus šalį. Tiesą sakant, palyginti nedaug. Dar nuo seno ištikimai labai mėgstu Feist. Jei kas nors man padovanotų bilietą į jos koncertą, pakeltų mane į n-tąjį dangų ir būčiau atlikusi vieną iš būtinųjų dalykų per gyvenimą. Na ir dar dabar mėgstu mielą vokalistę Jaymay, Florence, kuri groja su The Machine ir Angus & Julia Stone. Tiek to dėl to Anguso šitoj kompanijoj, nuneigti, kad Julia tikrai nuostabi man neišeina.
Toks tat trumpas paburbsėjimas moteriškumo tema. Kažkodėl galvoju, jog tęsinys tikrai bus.

0 komentarai (-ų):

 
Blogger design by suckmylolly.com