2012 m. balandžio 20 d., penktadienis

Istorija apie tai, kaip kartais papuoli pas įdomius žmones

Būna, kartais tiesiog įkrenti į įdomių žmonių koncentratą. Šiuo metu dėl susiklosčiusių aplinkybių, dėl kurių visu šimtu procentų pati esu kalta, turiu gana ribotai laisvo laiko, bet turiu ne tik aplinkybes, bet ir talentą talentingai tą laisvą laiką švaistyti ir dalinti į kairę ir į dešinę. Tai va, anądien brūkštelėjo man irgibaisiaivisadužsiėmus Renata ir paklausė ar skaitydavau "Pravdą". Sako, tai aš rašau magistrinį, renku skaitytojus į focus grupę(!) diskusijai, dalyvaujant žadu karštos arbatos ir naujas pažintis. Kadangi niekad gyvenime nebuvau girdėjus, kad būtų tokių pašėlusių studentų, kurie tokį tyrimo metodą darbui naudotų, ir visą gyvenimą maniau, kad apie jį tik knygos rašo, tai, aišku, sutikau. Sutikau ir todėl, kad, kai bent vieną kartą per gyvenimą baigi universitetą, tai po to labai solidariai pildai visas anketas, kurias tau siunčia, ir šiaip supratingai padedi. Dažniausiai. Sutikau ir dėl Pravdos, nes juk blogi žmonės Pravdos niekada neskaitė. Nes ji, visų pirma, neaišku kur ir kada būdavo, be to, negražiai atrodė, dar gi nebuvo ant viršelio parašyta, kas per velnias ten viduj ir gausybė kitų keistybių, o visi tie gerieji žmonės uoliai skaitydavo ir dar tarpusavy draugiškai dalindavos. Tai va, eilinį kartą talentingai nuklydau į Doviliškas lankas. Grįžkim prie esmės. Sutikau aš, aišku, o paskui suvokiau, kad taigi velnias, reiškia vėl vakaro spręsti visoms kasdieniškoms katastrofėlėms nebeturėsiu, bet Dovilė nedaro to, ko nenorėtų, kad kiti jai darytų (dėsnis realybėje neegzistuoja, nes jie vis tiek tai daro toliau), tai ėjau.

Atėjus durų neradau, bet baisiaivisadužsiėmus Renata čia man padėjo:)Nepažinojau nė vieno žmogaus, taip ir prasidėjo įdomus vakaras. Turiu savybę, kai nieko nepažįstu, jaustis daug geriau, nei pažinodama, nors šiaip elgiuosi taip pat, kaip elgčiausi ir kitur. Bet jaučiuosi geriau ir man žymiai jaukiau, nes niekas šimtąjį kartą neklausia tų pačių klausimų - jie paklausia ko nors gerokai įdomiau.
Tai va. Pasirodo, Pravdos skaitytojai iš tikrųjų priklauso įdomių žmonių grupei. Taip ir sužinojau daugybę požiūrių, kurie labai panašūs ir atsirado toks vieningumo jausmas. Kai ėjo Pravda, daugelis iš mūsų buvo tokie  mažyčiai šaligatvio vaikai, kurie niekaip nežinojo, koks tas pasaulis už mamos buto sienų, o Pravda rodė, kad jis labai labai įdomus ir tu nebūtinai turi būti turtingas, kad būtum laimingas ir savimi. Tas bardakas savyje talpino visa, kas įdomu miesto žmogui, ir, mano galva, sėkmingai peržengė visus panašius žurnalus, kurie dabar bando būti panašūs. Jie tada talpino savyje viską, ką šiuo metu ėmė siūlyti įsigalėjęs internetas, kas jame dabar labai madinga. Taigi, lenkiu galvą kūrybinei komandai. Kai savo galvą lenkiu kam nors Lietuvoje, dažnai ten pasitaiko Tomas Ramanauskas, o jis ir Pravdoje buvo daug kuo dėtas. Sere, jei skaitote šią eilutę, žinokit, kad jūs truputį genijus.
Taip ir praėjo regis, dvi su puse valandos, ir viskas buvo taip įdomu! Nes vėliau kalbėjom apie reklamą, komunikaciją, kultūrą, Kauną ir kaip vieni kitiems galime padėti, nes pasirodo, interesai labai fainai sueina. Kaip visada, įdomių žmonių koncentratas ištinka ekspromtu. Šįsyk už labai įdomų vakarą ačiū Renatai!

* * *
Na, ir naudodamasi proga, kad tikriausiai kas nors šį tekstą skaito ir tai yra mano asmeninis tinklaraštis, katrame turiu teisę, rašyt ką noriu, tai šimtąjį kartą pakartosiu, kad aš myliu grupę BOY. Kai jų klausau, gatvėje man visi automobiliai rodo posūkius į ritmą, visos mažos mergaitės strikinėja trimis aštuntinėmis, besikalbančios draugės taria dainos žodžius, o visos padavėjos kaip dainoje laukia ir skaičiuoja. Ir niekaip negaliu nustoti apie tai galvoti, nes grotuvas vis atsuka ir verčia pamilti dar ir dar vieną jų dainą.

Ir dar sesės atsiprašau už skyrybą. Ji man visad sako, kad čia esu beviltiška (kiti nutyli). Taip, esu. Mano vardas Dovilė, aš beviltiška daugelyje dalykų, bet stengiuosi augti!

3 komentarai (-ų):

ieva rašė...

smagu atrasti naujus gerus dalykus, ačiū už muziką! :} užkabino

Smilčių urduliai rašė...

Užtat sklandžiai dėlioji mintis. O tai svarbiausia!

Miela malonu skaityti :)

Slapčia mokausi šitojo meno :)

Autorius rašė...

Prašom už muziką - aš jau pradėjau dairytis į koncertų grafiką. Jei ne Boy i Lietuvą (galbūt teks garbė kada pakviesti), tai aš pas Boy. Iki Berlyno autobusu su nakvyne pasirodo kainuoti gali vos 250 Lt. Tai kodėl gi neišvykus kokį savaitgalį pasidairyti? Bilietai į koncertus kitur gerokai pigesni :}




Smilčių urduliai,
Ačiū tau, malonu, kai kas nors apsilanko ir palieka žodelį. Paslaptis paprasta - rašau visų pirma sau, o prieš save visada esi savimi :) jei iš tiesų nelabai žinai, ką nori pasakyti, o rašai dėl rašymo, pusiaukelėje lengvai pati save pagauni kažką meluojant, kuriant ir perdėm dailinant, reiškia, reikėtų susilaikyti :) bent jau man taip.

 
Blogger design by suckmylolly.com