2012 m. balandžio 25 d., trečiadienis

Prabėgtukas

Šią savaitę man galioja juokingas dėsnis: grįžtu vėlai -> tariu sau narsiai "dirbsiu iki išnaktų!" -> 00:25 Dovilė jau kloja lovą ir ridenasi  į šiltą patalėlį. Nieko daugiau negaliu sau padaryti, tik rytoj vėl narsiai užsibrėžti kažką panašaus!

Įkvepianti muzika man daro stebuklus: pradėjau svajoti (kažkas naujo), nors tu imk ir dabar pabėk į geresnį pasaulį. Net gi nubraukiau dulkes nuo gitaros (jau galvojau, kad reikėtų parduoti) ir su didžiuliu malonumu palengva atsimenu akordus, melodijas ir kadaise turėtas naivias ambicijas. Tikrai ne todėl, kad ruoščiausi kažkur koncertuoti, ar narstyčiau būsimas dainas savo galvoje. Tai labai nuramina, ugdo kantrybę ir, svarbiausia, padeda suvokti kiek daug darbo ir talento reikia muzikaliam žmogui. Būtent todėl, kad talentas man neskirtas, laisvalaikiu savo pastangas nukreipiu į pagalbą visiems, kurie privalo būti pastebėti ar turi būti matomi plačiau nei yra. Taip mano galvoje ir gimė dabar jau gerokai ūgtelėjęs Gatvės muzikos dienos Kaune projektas, vėliau nemokamų koncertų ciklas po atviru dangumi Laisvės alėjoje ir aistra visokiems įdomiems beprotiškai rizikingiems socialiniams projektams, kurie meta iššūkius, o aš tiesiog vis negaliu atsispirti. Dovilė yra zyzianti iššūkių ištroškusi bitė.
Gal gi kada nors kas nors iš to išaugs :)

1 komentarai (-ų):

Sandra rašė...

Bet kokios iniciatyvos yra sveikintinos:) Kad ir nepavyksta kartais, geriau pameginti negu gailetis kad net nemeginai :)

 
Blogger design by suckmylolly.com