2012 m. rugsėjo 4 d., antradienis

Šaltakraujis rugsėjis


Žvelgiant į kalendorių atrodo, kad kažkur pamečiau įrašą 'odė vasarai ir saulei'. Bet dabar tiesiog daugiau galvoju apie tai, kaip sunku yra pradėti. Nežinau kaip imtis viso to didelio dalyko, kuris nenumaldomai atėjo, kol aš negalėjau prisiversti. Net gi apgaudinėjau save savaitgalį, kad vasara niekada nesibaigs, draugai neišvažiuos, aš stabiliai, kaip esu įpratusi, būsiu plaikstoma nuotykių vėjo ir džiaugiausi viskuo it  rytojus su nauja dienotvarke 'dienos darbai niekada nesibaigia' niekada neateis. Bet pokyčiai vis tiek šiandien atėjo, ir aš nedrąsiai žvilgčioju į laikrodį ir kalendorių, kuris sako kur, ką ir kada turiu daryti, ko nepamiršti.
Nežinau, gal aš daugiau baidausi, nei viskas taip baisu, bet jau dvejus metus kasdienybė neturėjo tokių drastiškų dramatiškų sukrėtimų, kai pabundi vieną rytą ir nuo šiol absoliučiai viską planuoji kitaip. Ir dar, išlydinėju puokštę draugų į kitus miestus ir valstybes. Tai viskas truputį slegia, nes atrodo laikina, o aš labiau už viską bijau vienatvės.
Tikiuosi, jog pradžia ir yra sunkiausia dalis. Juk dažnai taip ir būna. O visa kita - tik bakst ir viskas.

0 komentarai (-ų):

 
Blogger design by suckmylolly.com