2012 m. spalio 31 d., trečiadienis

Spalio trisdešimt pirma

Labai džiaugiuosi, kad baigiasi šitas šėtoniškas spalis. Labai daug kvailysčių nutinka kasdieną, net juoktis ne visada iš jų išeina. Be to, kad vėl neturiu ką apsirengti, mano dienų suvokimas ir dar kartelį ryškiai pasikeitė. Persirikiavo telefonų knygelė ir draugų žemėlapis tarp miestų, valstybių. Kasdien imuosi  pakantumo kitiems pamokų, atlieku oratorystės  namų darbus tam, kad pastovėčiau prieš kelių veidų minią, o savaitgaliais iš naujo mokausi kepti pyragus (anie niekad neiškyla, bet skanūs). Kasdienybė, regis, perpildyta bėgimu ir galvojimu, laikrodžių tiksėjimu, neramiomis naktimis aplanko sapnai. Ir būtent tada, kai visai nenori ir nereikia, gimsta genialiausios mintys, kurių niekada neįgyvendinsi. O visai šalia kažkur dar gi plaikstosi neįkainojami įkvėpimai ir sukrėtimai, stipriai paveikiantys autoritetingi žmonės, ir vertingi supratimai apie pačią save.

Trumpai tariant, gyvenimas šiuo metu kaip didelė nesąmonė, bet, manau, kilogramas kavos padės viską sutvarkyti.

2012 m. spalio 7 d., sekmadienis

Spalio TARPsmas

Jaučiuosi lyg nuolat bandyčiau įsiterpti: tarp Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus, tarp akademinių aplinkų ir darbų, tarp naujų žmonių, dalykų ir nepažintų sistemų, TARP poezijos ir neišmatuojamų jos raiškos formų, tarp man reikalingos disciplinos ir nuotykių.
Toks labai šėtoniškas šis spalis. Visur ir niekur. Visur TARP.

2012 m. spalio 1 d., pirmadienis

Pareiškimas


Išdidžiai pareiškiu, kad  Wes Anderson yra mano mylimiausias režisierius. Koks nuostabus pasaulis pro jo prizmę atrodo!
Hotel Chevalier 

 Mažiausiai patikę:

Tiek ir norėjau šįsyk pareikšti. 

 
Blogger design by suckmylolly.com