2012 m. gruodžio 18 d., antradienis

Fotoatsiminimai iš savaitės Atlanto vandenyne

Nors nuo tada, kai išmirkiusi sniege sportbačius grįžau iš ilgos kelionės praėjo tik savaitė, oras jau beveik privertė pamiršti, kad tai buvo taip neseniai. Nebuvo jokio pereinamojo laikotarpio tarp vasaros ir gilokos žiemos, tarp poilsio ir smaugiančios rutinos, aplinkoje (darbuose, universitete) pasirodė besą tuuntas niurzgų, bet negaliu atsidžiaugti gera aura mieste. Čia viskas taip jauku, sava ir paprasta. Kažkoks maloniai apsnigtas laikas.
 Na bet grįžkim prie tos kelionės, juk čia to ir susirinkom. Tai kaip ten buvo? Štai vieną lapkričio dieną belipant į troleibusą paskambino Giedrė ir sako "Dovile, varom į Fuerteventūrą? Bus toks ir toks darbas ir čia kaip ir kelialapis tau ant delno" tada aš sekundę pagalvojau, mintyse įsižnybau į riešą, nes turėjau laikytis troleibuso turėklų ir atsakiau "Gerai, kaip tik prieš tai planavau trumpam nuvykti į Norvegiją, o tuo metu man kaip tik sesija ir kiti siaubai, bet bandykim", nes tikriausiai tokio pasiūlymo atsisakytų tik kvailys. Ir iš tikrųjų pabandžiau: kažkaip mikliai išsilaikiau pusę sesijos, per porą dienų parašiau visas mokslines rašliavas, surikiavau darbus kaip kareivėlius, mažai miegojau ir išvykau į planuotą Norvegiją, po to parsiridenau į Vilnių, po poros valandų išvykau į Varšuvą, praleidau savo pirmąją naktį oro uoste, tada dar penkias valandas pasėdėjau lėktuve ir antrą kartą šiemet atsidūriau saloje. 
O saloje vyko didžiausio lenkų kelionių operatoriaus konferencija-infoturas, atvykome reprezentuoti Baltijos šalis ir būti savimi, nes dėl mūsų vertimų į anglų kalbą nebuvo. Viskas buvo visiškai kitaip nei pavasario kelionėje: kiti žmonės, kitas kurortas, viskas svetima kalba, bet už tai svetingumas pasirodė įspūdingas. Viešbutis buvo kaip iš filmo, lova minkštutėlė, krevetės ir midijos šviežutėlės, o į vakarienę priederėjo eiti dailiai apsirengus. Na, aš pripratus prie ekonomiškų kelionių su paprastučiais viešbutukais, tad viskas, kas man ne pagal kišenę, lengvai trikdo. Na gerai, priprasti prie to tikrai nesunku. Už visa tai visą pirmą dieną teko atsėdėti lenkiškoje konferencijoje. Vėliau toje patalpoje praleidžiamas laikas palengva mažėjo, o programa smagėjo, pamačiau visiškai kitokią salą ir parsivežiau daug šilumos :) Apie visokius kelioninius juokus jau rašiau anksčiau, tad beliko tik nuotraukos. Tiesa, turiu įspėti, kad kažkodėl nefotografavome romantiškų kadrų, daugiau juokėmės iš visko, kas aplink. Skanaus!

Tokie buvo namai
Namų baseinas
Vaizdas pro langą
Apylinkės
 Grįžom neįdegę, nes vis būdavo taip:
Čia viena žymiausių vietų Los Barankos:
Nuostabi vieta:

Buvom ant didžiulio kalno, į kurį kylant grojo dramatišką muziką. Kelias tikrai baisiai atrodė.
Tada mus nuvežė į fermą, kur pasitiko gaidžio iškaba, kupranugariai, ožiukai ir asilai. Visi pirko sūrį. Viskas buvo lenkiškai, nesupratom.
O tada plaukėm į Lanzarotę ir daug ten buvom, bei vėžinomės autobusu dramatiškais keliais.
Geometriškai tikslūs miesteliai ir dar mažiau žalumos, bet už tai yra geizerių
 Apie kelelius:
 Skeptiko nuotrauka:

1 komentarai (-ų):

Maisto Diletantė rašė...

Kaip nerealu, nerealuuuu :)

 
Blogger design by suckmylolly.com