2013 m. sausio 23 d., trečiadienis

Apie mažyčius džiaugsmus ir bauginančias procedūras


Šįryt, darbo dieną, pabudus be žadintuvo ir nusišypsojus saulei visa esybe pajutau darbo nuotoliniu būdu turint biuletenį gerumą: galima legaliai praleisti tą nešaunią dalį, kai turi praustis, rengtis, piešti veidą ir eiti, važiuoti per šaltį, įsijungti radiatorių ir, laukiant kol kabinetas sušils, guostis puodeliui arbatos. O dabar tik vienu mygtuko mostelėjimu įsijungi kompiuterį ir šypsaisi sau iš lovos. Nuostabu. Tiesiog nuostabu.
Atsimenant, ką aš manau apie daktarytes ir visa tą siaubą, kurį turi patirti norint pamatyti savo gydytoją, šįsyk likau nustebinta, kad nieko uber baisaus nenutiko. Tik baisiai bijojau skambinti gydytojai, nes nemėgstu skųstis. Matyt, čia vėl likimo kiaulytės padėjo, kadais atsitiktinumo dėka loterijos būdu gavau gydytoją, katra iš tikrųjų nė kiek nesiožiuoja, tiesiog eina prie reikalo. Tai mes nors labai retai matomės, sutariam gerai. Dar man patinka, kad ant jos durų kybo lipdukas  "geriausia padėka gydytojui - jūsų šypsena". Tebūnie tai melas, bet vis tiek nudžiugino, nes nesuprantu šio finansinių padėkų kulto (na gerai, jam ir neuždirbu), nes, pavyzdžiui, mikriuko vairuotojui juk nereikia mokėti į kišenę, kad mane pristatytų į vietą?

Šiaip ar taip, miegas ir ramybė man yra geriausias vaistas. Ištrūkimas iš rutinos - maža palaima. Ypač prieš tokį šėtonišką vasarį, koks kaip tik manęs ir laukia.
Nesirkit, laikykitės. Linkėjimai iš lovytės!



0 komentarai (-ų):

 
Blogger design by suckmylolly.com