2013 m. sausio 9 d., trečiadienis

Apie draugystę ir supynes



Kai galvoju apie draugus ir draugystę, man visad galvoje mes supamės ir juokiamės. Kartą draugė Orinta per vieną iš mūsų nepamirštamų vakaronių pasakė, kad santykiai yra kaip dviese suptis supynėm - pakaitom reikia vis pasūpuoti draugą, jei nori nesustoti. Bet nutarėm, kad per daug vienas supti irgi negali, nes kai pats nesupi, gali ir subloguoti nuo to supimosi, o tada ir išlipt užsimanai. Tai neretai, kai ką nors viena dėl kitos darom, net ir smulkaus, kai bičiuliškai klausi 'už ką čia?' nusijuokiam ir sakom, kad 'pasupau supynę'. Dažnai įsivaizduoju kaip supamės su draugais, kai pagaunu save galvojančią apie sau brangius žmones, kad ir ką bedaryčiau: plaučiau galvą, siūčiau sagą ar verpčiau ratelį ofise.

Bet turiu pripažinti, kad šiais dramatiškais emigrantų laikais supynės tampa vis labiau virtualiu reiškiniu. Dar neatradau formulės kaip efektyviau suptis per atstumą: elektroniniais laiškas, skambučiais, Skype, kaip? 
Ką jūs darot su draugais pabiručiais?

0 komentarai (-ų):

 
Blogger design by suckmylolly.com