2013 m. birželio 5 d., trečiadienis

Apie mobiliąją komunikaciją


Atsimenu, mąsčiau, kada gi ateis tas laikas, kai liausiuosi ne dalykiniais klausimais žmonėms sms'inti ir pereisiu prie suaugusio žmogaus manieros tiesiog paskambinti ir susitarti nelaukus kol kas nors atmaigys man atgal. Turiu pripažinti, kad mano rate vis dar yra  solidi saujelė žmonių, kurie peržengę dvidešimtpenkmečio ribą mielai tebesusirašinėja ne tik su manimi, bet ir visais aplinkui. Bet vis dėlto, laikai ėmė keistis. Po keleto įtaigiau nuskambėjusių bičiulių ir artimųjų užuominų apie mano senolį nė 50-tinės nebevertą telefoną, prieš keletą mėnesių perėjau prie išmanesnio ir mažiau gėdingo aparato. Pastarasis tikrai nudžiugino funkcionalumu ir Androido paslaptimis (keleto vis dar nesu įminusi), bet  trumpąsias žinutes rašyti tapo nebesmagu, nes drūti pirštukai vis prirašo nesąmonių viduryje dienos, tad tiesiog pradėjau dažniau skambinti. Ak tos technologijos!
Ir štai, vieną niekuo neypatingą darbo dieną imu turėti reikalų su žmogumi, kuris rytais visada būna susitikimuose (nekelia, atrašo "na dar truputį ir baigsim"), niekada neperskambina net po 5 praleistų skambučių, retai atrašo į elektroninius laiškus, po pietų neatsiliepia, vakare po darbų telefoną ignoruoja net kai renginys turi vykti rytoj, o vis dar yra neišspręstų neatidėliotinų klausimų. Ką aš, 24-erių Dovilė, darau? Rašau įmonės X direktorei SMS žinutę! Ir vualia - reikalus mes tvarkome mygtukų pagalba: aptariame sąskaitas, kylančias problemas. Ir taip kasdien - nei skambinamės, nei matomės - susirašinėjame trumposiomis žinelėmis. Pasaulis kartais tikrai yra šiek tiek juokingas! 

Tiesa, be neišsprendžiamo klausimo kodėl žmonės neperskambina, kai jiems paliekami keli skambučiai kelių valandų bėgyje, dar turiu kitų: kodėl žmonės nepasiima mobiliojo su savimi, kur nors einant (pavyzdžiui, išvažiuojant pusdieniui į turgų), kodėl žmonės mobilų telefoną įgrūdą į maišelį, į dėžutę ir tada į giliausią rankinės kampą, o vėliau negirdi, arba girdi, bet ieško telefono 3 min., kodėl viešajame transporte jei nekelia ragelio, neišjungia garso ir kitų panašių mobilių nutikimų. Gal turite minčių?:)

4 komentarai (-ų):

Neringa rašė...

Dėl neperskambinimo aš tau negaliu nieko pasakyti. Gal tiesiog nenori arba juos viskas užkniso. Na, bet jei kalbi apie darbinius reikalus, tai toks elgesys labai neprofesionalus ir nepateisinamas.
O dėl telefono nepasiėmimo su savimi, tai galiu pasakyti - aš kartais specialiai taip darau. Nes nenoriu būti pasiekiama. Net ir draugų. Mane jau pradėjo knisti nuomonė, kad jei visi turi mobilius, tai bet kur ir bet kada privalo atsiliepti. Aš visai nesijaučiu privalanti. Man kartais patinka turėti savo erdvę be jokių mobilių intrūzų.
Be to, kadangi neturiu įpročio dažnai žvilgčioti į telefoną, o jo garsas nustatytas labai tyliai, tai nutinka, kad pražioplinu skambučius ir juos pamatau tik po kelių valandų. Bet pasaulis nuo to nenustoja suktis. :)

Autorius rašė...

Na taip, visiems reikia išeiginių, bet perskambinti arba žinoti savo atsakomybes taip pat :}

Odeta rašė...

Bet juk Neringa tokia teisi! Jei turi telefoną, vadinasi, tave gali žadinti per pietų miegą, įsiterpti į bučinius ir pasimatymus, ištraukti iš filmo "su be galo svarbiu reikalu", petraukti susitikimus su draugais, tau galima jį išjungti gal tik skrendant lėktuvu :)
aš leidžiu sau kartais neatsiliepti ir neperskambinti <3 nes turiu ir kitų reikalų, ne tik telefoninių. ir kai pasineriu į Pamuko knygą arba džiaugiuosi Barselonos parkais, nėra kam pakelti ragelį :)

Autorius rašė...

Na taip, bet kaip su darbo reikalais? Jeigu esi darbe, tai visai tia negalioja, m?:}

 
Blogger design by suckmylolly.com