Apie naminius gyvūnėlius

Šiltuoju sezonu mūsų kambarį papildo nauji bjaurūs kambariokai - uodai ir vorai. Štai tokia kaina gyvenimo prie upės. Tiesą sakant, uodai uodais, bet kaip vorai patenka į trečią aukštą ir kodėl pro mūsų langą? Taigi pasakoju savo kasdienę dramą:
Prie būrio uodų mes kažkaip su sese per ilgus metus prisitaikėm (vos tik ima temti - uždaryk langą susimildama!!!), bet va vorai su kiekvienais metais darosi vis stambesni ir bjauresni. Iki šiol naudodavomės "vorų maišeliu" - visiems pažįstamu dovanų maišeliu po 0,49 ct, kuris neužima daug vietos, be to, puikiai tinka standartiniams vorams, tad juo pagauni voriuką, išmeti. Jokių problemų, baimių anei klyksmų, tik nemalonus jausmas, kai lakstinėja maišely. Bet dabar jie tokie, kad mes turime traukti burtus kuri bus didvyris ir organizuoti operaciją "Voro likvidavimas", nes į legendinį vorų maišelį jie nebetelpa, o rūšys atrodo nematytos ir šlykštesnės nei iki šiol! Visad buvome prietaringos, vorelius surinkdavom ir paleisdavom, bet šituos tai norisi žudyti! Tiesa, su žudymu vėl problema - o kas bus jei iš pirmo karto nepritvosi ir jis savo šlykščiomis kojelėmis nuskuos kur nors prie mano lovos? m?? Va čia ir yra Didysis Iššūkio Efektas operacijoje "Voro likvidavimas"! Geriau jau penketą nervinančių uodų mums į kambarį, (atskrenda šiaip ar taip būriais..) nei vieną tokį keistą, stambų, nenugalimą vorą.

Saulėta gegužės 24-oji

Vieną dieną tiesiog nustojau sau kvaršinti galvą dalykais, kurie man paprastai sukelia spaudimą ir migreną, - ir vualia, toks tuuuntas didelių ir mažų tragedijų, kurios slankiojo aplinkui paskutinius du mėnesius praėjo lengviau ir paprasčiau. Štai kad ir bakalauro darbo procedūros - mažiau dramų, daugiau darbų, nepanikuojam, viską iš eilės - šeima ir du darbai šalia išvis beveik net nepastebėjo, kad 'kažkas kažkuo ypatingu užsiima ir kad čia Didysis Dalykas vyksta dabar':) ir štai viskas parašyta. Jė!

*švilpauja įrašo dainelę*

Prabėgtukas

Kai pabundi su šypsena veide ir jau manai, kad štai šio pirmadienio ryto niekas nesugadins - apsipili ranką 'zelionke'!: )
Žalio ūpo bus minimum savaitei.

Prabėgtukas

Visą šį mėnesį nepaleidžia mintis, kad pasaulis juda ir kvėpuoja greičiau nei aš ir man niekaip nepavyksta pasivyti! Todėl it keistame kine daugiausiai laiko filmuoju aplinką ir bandau suvokti kas yra kas.

Dovilė norėtų trumpam išvažiuoti. Dirbtinė Viduramžių šalis nepadės.

Mokslinės fantastikos ir gegužio dramos

Atsiminiau, kad turiu čia tokį gerai uždulkėjusį skyrelį "Valio knygoms!", kuris šią minutę geriausiai atspindi tą baisią baisią netvarką susidariusią kambaryje. Matyt, tai yra toks pirmas kartas per ketverius studentiškus metus, kai oras kambaryje tikrų tikriausiai kvepia mokslinėmis realybėmis (skolintos knygos, kurių nesuprantu), mokslinėmis fantazijomis (subraukyti mano sukurti lapai) ir sąžinę graužiančiais moksliniais nukrypimais (bėsimėtantis šokolado popierėlis, sausainukų trupiniai lėkštėje). Bet viskas taip dera tarpusavyje, kad niekas iš pašalės nedrįsta dėl to priekaištauti.

Pastebėjau, kad gegužis labiausiai gundantis mėnuo metuose, kai turi vis užsimerkti, užsidengti ausis nuo čiulbančių lakštučių, kurios kone pasirengusios snapeliais užrišti tavo sportbačių raištelius. Nesvarbu, kad tie sportbačiai trina kojas, bet aš mielai sutikčiau su jais palakstyti po pievą mojuojant badmintono raketėmis ar spalvotu tailandietišku aitvaru iš JYSK'o už 6,99 Lt (dabar akcija).
Bet kai laikas ima taip skausmingai tiksėti, kad net baisu pagalvoti, tenka apsiriboti tokiomis pramogomis kaip Eurovizijos finalo stebėjimas, bandymas užuosti alyvas per važiuojančio darban autobuso stiklą ir nervingas žiūrėjimas į išdidžiai prieš akis stovinčius sportbačius. Apie aitvarą teks pasvajoti, nes kai galėsiu su juo lakstyti, baigsis akcija.

Šiaip paskutiniu metu esu visai neįdomi aplinkiniams, atrodau išsiblaškiusi ir meniškai pablūdusi, nuolat lengvai nerimauju dėl galimų paklydimų, renkuosi tarp sąžinės ir gegužio pagundų. Po vizito pas gydytoją, kuri man liepė nustoti parintis (taip ir pasakė!) dėl visų gyvenimškų (melo)dramų ir man ėmus taip daryti, tikrai gerokai rečiau skauda galvą.

19

Apie darbo vaisius

Idėja -> darbas -> realybė
Vūhū!:)

Vienu ritmu su "Gatvės muzikos diena Kaune 2011"


Andriaus Aleksandravičiaus nuotraukos:
















Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotraukos:









Linkėjimai skambančiai Lietuvai:

Beveik kulminacija

Panašu, jog viskas - padarėme ką galėjome, jog rytoj Kaune įvyktų trečioji ir kol kas didžiausia "Gatvės muzikos diena".
Laukia daug triukšmo ir tikimės gero ūpo bei visuomenės iniciatyvos jėgos.
Net nežinau ką daug pasakyti, buvo nelengvas mėnuo su kalneliu kartais net 'stogą raunančių' iššūkių, na, o rytoj ta didžioji diena, kai pamatysim kas iš viso to išėjo. Smalsu ir truputį baisu vienu metu.. Sunku patikėti kad viskas taip išdidėjo, o juk pradėjome nuo mažos idėjos!

Sky is the limit, bičiuliai:)

Apie gedimus

Vakar ant sofutės prieš egzaminą, vadybininko gyslelę turintis Martynas man paaiškino kodėl mūsų Pasaulis yra sugedęs. Istorija štai tokia:

Kiekvienos organizacijos veiklos sėkmę lemia jos viduje dirbantys žmonės - jei jie dirba blogai, tai ir bendra įmonės veikla yra nesėkminga. Pasaulis mūsų surėdytas iš daugybės visokiausių organizacijų, kuriose dirba didelis tuntas sugedusių žmonių, kurie visi drauge gamina daug daug baisiai sugedusių produktų. Tai reiškia, kad visas tas tuntas organizacijų yra sugedęs, o Pasaulis tai sudarytas iš jų, todėl taip pat yra baisiai sugedęs ir greta to labai neteisingas.

Dovile, susitaikyk su tuo.

Prabėgtukas

X: Neįsivaizduoju kaip tu viską spėji. Pavyzdžiu, kad taip moki planuotis laiką..
D: Tiesą sakant, nieko nespėju ir esu velniškai prasta laiko planuotoja. Tik vengiu kalbėti apie tai:)