Šitą vasarą man primins sudanietiška daina, kuri žymi beveik dvi savaites, kai leidausi per savo gyvenimo dykumas. Toje dulkėtoje kelionėje, kurioje daugiasluoksnį miestą keitė smėlio plynės, ramadano tyla ir žydriausias kada matytas rojus žemėj, aš tikrai sutikau kovotoją Andrėją bei kitas artimas sielas. Kol aš čia nepailsdama svarstau apie iš tikro mažai reikšmingus dalykus, ten sutikti žmonės kasdieną Kaire kovoja už laisvę kurti, susitikti, pasakyti ir per kultūrą griauna sistemą.
Gale kelionės kovotojai šveicarei padovanojau savo akinius nuo saulės, nes patvarių ir kokybiškų daiktų neramiame Egipte nelabai yra, o jos buvo jau visaip kaip sulipdyti. O tada poetas Husamas paleido šitą dainą. Kažkoks įsiminęs momentas. Tegu skamba karžygiams.
2017 m. rugpjūčio 31 d., ketvirtadienis
Prabėgtukas
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)