Ruduo - pasivaikščiojimų metas! Jau buvau pamiršusi, koks Kaunas gražus šiuo metų laiku, todėl džiaugiuosi, kad šiandien lyg tyčia nebuvo paskaitos ir turėjau laiko pavaikštinėti, viskuo pasidžiaugti, į žmones pažiūrėti, neskubant laišką parašyti ir nusišypsoti praeiviui.

O po to sekusi popietė buvo labai smagi, ačiū L. už kompaniją!

O dabar metas puodeliui arbatos.

Kai eini per lietų sekmadienį namo

Einant iš spektaklio pradėjo lyti. Žiauriai! Tai mes nepasimetėm ir nuėjom į "Miesto sodą" valandėlei pakiurksoti. Lyti nenustojo, pylė kaip pylę. Ką gi darysi ,einame tikėtis transporto. Einant suvokėm, kad sekmadienio vakarą nekas bevažiuoja ir iki autobuso praktiškai valanda:D Lyja labai. "O, kažkoks autobusas, važiuojam, gal mikriuką pagausim nuo kampo!" O autobusas tas važiavo ne ten! Iššokom ir nubėgom per balas kur jau mikroautobusas pro šalį pradarda. Mano koją buvo galima išgręžti! Tada nutarėm kiek palaukę nestoviniuot, o judėt link autobuso stotelės ir beeinant aišku nespėjom atsisukt ir praskrido tėkšdamas balą mikriukas, tardamas "In your face"! Sekmadienio vakarą sulaukti dar vieno tokio stebuklo būtų naivu. Nesinervinam, einam toliau. Kažkokia lengvoji mašina tiesiog išmaudo mane po spalio mėnesio dušu:D aš laiminga nešu skėtį toliau. Kojoje žliugsi vanduo.
Bet happyendas visada būna - po pusantros valandos po spektaklio aš saugi, išsigręžusi kojas ir namuose!

P.S. nežinau, ar mano laiškas, ar kas padėjo, bet Vilijampolėje vėl yra šviesa!

Sulaukę rudens

Jei po koncerto pabundu su melodija galvoje - koncertas buvo tikrai geras. Vakar buvo ilgai lauktas naujo Jurgos albumo "+37° (Goal of Science)" pristatymas, į kurį bilietą rankutėj spaudžiau kelias savaites! Bet apie viską išsamiau:
Į sostinę vykau su sese, o kadangi oras buvo geras, rinkomės netradicinį keliavimo būdą. Buvo labai smagu, nes mus pametėjo žavi dama vardu Agnė, su kuria kelionė atrodė lyg su senu geru pažįstamu žmogumi. Tikiuosi, kad dar kada nors susėsime tokiam smagiam pokalbiui apie kultūrą, tarpkultūrinius skirtumus ar gal net nueisime kartu kokio gero kino pažiūrėti. Nepaprastai geros nuotaikos ta kelionė man pūstelėjo širdin ir į sostinę atvykom smagios ir gerai nusiteikę. Popietė skriete praskriejo su Judita, sese, mainyk.lt žmonėmis, bei vis šmėkščiojančiais senais gerais pažįstamais. O tada pajudėjome link Teatro arenos, kurios link ėjo didelė masė žmonių.

Pats koncertas buvo įspūdingas. Tačiau atlikėja vėlavo net... 45min! Tai šiek tiek suerzino mane, stovinčią pilnutėlėje salėje ir kovojančią dėl vietos po saule su didele taše po kojomis. Virš galvos šmėsčiojo Lietuvos televizijos kameros ir supratau, kad čia bus kažkas rimto. Ir buvo! Jurga atrodė ekstravagantiškai ir nuo pat pirmos dainos pasirodė su šokėjomis, ko dar nebuvo jos keturių metų karjeros istorijoje. Taip pat girdėjome arfą, stebėjome video instaliacijas, buvo parengtas specialus apšvietimas, maišęsis su Jurgos ekspresyviomis emocijomis. Pati J. atrodė susikaupusi, jautėsi vakaro režisūra, bet ne mėgėjiška, o profesionali. Keli kūriniai skambėjo ypatingai gerai, aranžuotės ėjo per kūną, emocijos liejosi per kraštus, vietomis net nesitikėjo kokia pažanga yra padaryta ir buvo sunku viskuo patikėti. Man asmeniškai šokėjos buvo nebūtinos, ypač dalyje su Star Wars elementais, nes tai darosi kaip produktas skirtas MTV, tam tikri choreografiniai elementai buvo labai nuspėjami ir jau daug kur matyti, o Jurga juk kažkaip ne su tuo man asocijuojasi. Dar buvo toks įvykis su senukais, kurie buvo nei šis nei tas, būkim atviri. Nei žiūrėjosi, nei derėjo, žodžiu, nesusipratimas, bet čia jau tik detalės.
Po visko nuaidėjo trigubas bisas, tiek aš jų per savo klajones klausant J. dar nepatyriau, publika buvo daugiau nei patenkinta, grupė taip pat. Žodžiu, love was all around! Laukiu nesulaukiu kito koncerto, kitą savaitgalį!

(nuotraukos Juditos)
Po visko sekė neblogas afterpartis su daug juokingų nutikimų, rytą kelionė namo, bet esu per daug pavargus, kad būtų tiesa, ir kaip tik išeinu į spektaklį:)

Gražaus vakaro, mano mielas skaitytojau!

Susitikimų žmonės

Aš mėgstu nagrinėti visokias smulkmenas. Gal kam tai ne prie širdies, bet man smagu kartais sąsajų paieškot.
Yra keletas žmonių, kuriuos matau praktiškai kiekvieną dieną, kai stovim vienoje stotelėje, važiuojam tuo pačiu viešuoju transportu, kartais kartu vykstam į kitą miestą, arba net ir ten susiduriam, netikėtai susitinkam gatvėje, prasilenkiame, sėdime netoliese kokiame nors parke. Kelių iš jų, regis, žinau net įpročius, bet niekada niekada nesišnekėjom ir vieni kitų nepažįstam.
Kartą viena tokia nepažįstama mergina, su kuria kokius pusę metų vis "susitikdavom", netoliese su kažkuo plepėjo ir aš išgirdau, kad ji nelietuvė. Buvo taip tiesiog neįtikėtina ir keista, nes man niekada nebuvo kilus mintis, kad ji galėtų būti ne iš čia. Gal net truputį gaila pasidarė, nes pusė žavesio dingo.
O kartą viena damutė užsuko pas mane į darbą ir turėjau garbės pirmą kartą šnekėtis, bet mačiau, kad ir jai tai keista. Po to, visas smulkmenų gražumas dingo..

Šiuose susitikimų žmonėse įdomiausia tai, kad jie atsiranda iš niekur, įstringa atmintin ir akiratin, o praėjus tam tikram laikui pradingsta. Ir tu pamiršti apie juos, nes nebesivaidena tavo kasdienybėj.

Spalio pradžia

Žinot kas padeda pernešti rudenį? Ogi čiobrelių arbatėlė su netoliese sėdinčiu kokiu nors šauniu žmogumi, trejos kojinytės batuose, madingų raštų, linksmas skėtis liūdną dieną, nuostabios skaros, kurioms pats metas išlįsti į dienos šviesą ir tapti puikiu aprangos akcentu, naujas renginių sezonas, nuotaikinga muzikytė, kuri palaiko smagią nuotaiką visą dieną, įdomi knyga apie smagius vasaros nutikimus ir filmai apie nerūpestingą gyvenimą.
Juk viskas priklauso nuo požiūrio? :)

Ei, įjunkit šviesą!

Labas vakaras,

Mano vardas Dovilė, esu iš Kauno, gyvenu Vilijampolėje, namo kasdien pėdinu pro ne visai jaukias gatveles. Na, bet dėl to tikrai nesiskundžiu - kiekvienas žino, ko nedera daryti tamsiais vakarais, na, o jei nežino, tai greit apsišviečia nepriklausomai nuo to, kur gyvena.
Šį vakarą pėdinau aš sau iš 38 numeriu pažymėto lainerio ir net nustėrau - nė viename iš mano praeinamų skersgatvių nebuvo šviesos! Net ne tai, kad viena pusė apšviesta, kita ne, bent kažkur, bet visas kvartalas be jokio žibintėlio! Nejučiom teko vis apsidairyt ir įsiklausyt ar kas nekulniuoja iš paskos, nes atmosfera tiesiog tobula nusikaltimui, o jausmas kaip iš gero trilerio. Ne nejauku, bet tikrai šiurpu ir visai nesvarbu, kad tai Vilijampolė, atseit čia ir taip labai nekažką, tiesiog galvoju, kad betkur, kur nėra jokios šviesos tamsiu paros metu tikrai baugu.
Ei, įjunkit šviesą Vilijampolėj!

Pradžia

Seniai regėjau ir jaučiau virš savęs šitiek lietaus, bet širdy buvo taip šviesu šviesu.
Mano gyvenimas tapo nutrūktgalvišku: tiek daug įdomių dalykų vyksta aplinkui ir mane įtraukia, aš turiu apie ką vis pagalvoti ir ko laukti, be to man lieka erdvės ir paimprovizuoti. Kaip kad šiandien. Ir aš visai nesigailiu pusės dienos autobuse, nes iš tiesų buvo Verta.
Gyvenam vieną kartą.

Besišypsanti rudeniui,
Dovilė