Pabaigai

Paprastai paskutinę metų dieną esu įpratusi vietose, kuriose rašydavau dienoraštį, pateikti metų suvestinę. Sau pačiai, nes tinklaraštis egzistuoja visų pirma dėl to, kad neužmirščiau tam tikrų dalykų, jausmų ar išgyvenimų. Ne tik todėl, kad aš turiu Skaitytojų, kad ir kaip Jus branginu.

Tačiau šiemet viskas, ką norėjau įamžinti, pasidalinti šiais Nepaprastai Įspūdingais Metais, yra sudėta čia, pirmojoje vietoje, kur galėjau būti atvira sau.

Ačiū visiems, kurie šiemet buvo, kurie tik atėjo į mano pasaulėlį, kurie padėjo, parodė kelią, verkė ir džiaugėsi su manimi, kurie mokė gyvenimo pamokų ir darė mane Laiminga. Ačiū visiems!

Labiausiai:
Ačiū vienam šauniam jaunuoliui, kuris lyg tarp kitko vieno pavasariško pašnekesio metu man pasakė vieną nepaprastą mintį: baik save riboti - SKY IS THE LIMIT!
Ir, žinoma, itin ačiū mielam Tomui, kad yra: )

Na, o mano linkėjimas Jums visiems yra pavaizduotas nuotraukoje. Laimingų metų!

Prabėgtukas

Per šias varginančias Kalėdas gavau ne tik daug daug butaforinės laimės, džiaugsmo, Maironį, blizgučių, plastmasinį automobilį su ironija, kad neturiu teisių, bet ir naudingų dalykų iš norų sąrašo bei nuo šiol kvepiu kaip žvaigždė *juokiasi*

Šįvakar, pamiršusi pirštines ir viską pasaulyje, bėgau pasitikti autobuso Skuodas - Kaunas dėl man adresuoto netikėto siuntinio. Pratrypčiojau dvidešimt ledinių minučių ir pagaliau sulaukiau mažo autobusiuko (tikėjausi didelio!). Vairuotojas šelmiškai nusišypsojo ir įdavė nemažą paketėlį: )
Nuo šiol aš vienintelė visoj Visatoj turiu rausvas vilnones Batmano kojinaites! Ąąąąą! Ačiūū

Pakete radau ir daugiau nuostabių dalykų, bei tobulą suknelę Naujųjų nakčiai - Boni ir Klaidas eis švęsti!
Paminėsiu, jog šiuos metus sutikau aptarnaudama banketą už centus. Dvyliktą valandą šalia manęs nebuvo nė vieno anei artimo anei pažįstamo žmogaus, telefonu darbo metu nesinaudojau. Šypsojausi visiems aplinkui nuo trečios valandos popiet iki septynių ryto ir truputį pavargau. Tikiuosi, šiemet bus kažkas geresnio: ))

Palinkėjimas Kalėdoms

Lyg tyčia aptikau šį kadais rašytą laišką ir pamaniau, kad jis aktualus ir šiais metais, šį vakarą ir yra būtent tai, ką norėčiau Jums pasakyti. Su gražiausiomis metų šventėmis Jus visus!

Sveikas, Kalėdų Seneli,

Taip, čia ir vėl aš rašau:). Geriau jau užsidėk akinius, nes raidės ne tokios didelės kaip norėtum.
Tai kaip elniai gyvena? Ar tikrai ir šiemet neieškai Snieguolės? Aš pusę gyvenimo svajoju apie tokią karjerą. Graži būčiau. Nemanai, kad man tiktų?
Ir šiaip tai keliaujant prie esmės... m... pasiilgau Tavęs. Nesistebi? Bet gi... pats sakei, kad tokių blogų mergaičių nelankai. Ir jau keli metai kaip neaplankei. Begėdis. Aš juk rimtai pasigendu Tavęs.
O iš tiesų rašau, nes turiu žinią Tau. Taip taip, stebuklų būna ir šiemet aš rimtai GERA buvau:). Bet šį kartą rimtai sakau. Nemeluoju! Nėr kryžiukų akyse. Matai? Va va, nepriimtina, tačiau nenuginčyjama tiesa akis bado! Tai ką, turiu teisę į norą Kalėdoms? Nebepyk, gi ne sau prašysiu. Nesitikėjai ir šito? Aš irgi. Bet va prieš Kalėdas visko būna.
Tai va. Aplink mane yra daug Žmonių, kuriems trūksta vos po saujelę Laimės. Tik tiek. Jie patys turbūt to nežino, bet reikia visai nedaug, kad jie iš tiesų pasijustų Laimingi. Ar galėtum pro šalį keliaudamas jiems po pagalve palikti jos? Prašaaaaau! Žinau gi, kad pilna maišą Laimės turi paslėpęs. Gi nedaug jos reikės. Ir Džiaugsmo, jei atliekamo turi. O man jei atliks, bet nereikia. Aš ir taip Laiminga jaučiuos, kai kiti aplink tokie.
Aš gi tikiu Tavim. Ar daug dabar tokių? Va va, aš irgi sakau. Matai kaip viską žinau. :)
Tai eisiu jau. Nepriprask, nedažnai laiškus tookius rašinėju. Ir GERA būnu nedažnai. Tikiuos, kad susitiksim šiemet. Gi verta aš šito. Ir pats tai žinai, kad ir kaip neįtikėtina atrodo net man pačiai.
O šiaip susirašysim kitamet. Gi man patinka Tave kasmet erzint. Ir... su šv. Kalėdom, Seneli!

Tavo pati blogiausia,
Dovilė.

Apie netikėtumus

Viduje taip gera gera. Pasirodo, šiemet nudirbau keletą prasmingų darbų kitiems pati to nežinodama - paskutiniosiomis dienomis sulaukiau keleto netikėtų padėkų ir tai iš tikrųjų kažkas tikrai nepaprasto. Na, kaip kokiame netikroviškai gerietiškame filme, kur pagrindinis veikėjas iš tiesų nusipelno sulaukti atsako.

Visų pirma, gavau laišką. Tikrą, popierinį ir be atgalinio adreso. Nenustebau dėl pačio fakto, nes jau treti metai dalyvauju Kalėdinių laiškų akcijoje, kuomet siunčiame vieni kitiems netikėtus pasveikinimus. Viduje radau mielą atviruką ir nepaprastą laišką jame nuo vieno puikaus žmogaus.

<...> Tu buvai pirmas žmogus iš kurio išgirdau frazę, jei yra blogai - keisk mąstymą. Dabar gyvenu visai kitaip, nei tada, kai mes bendravome, todėl ir prisimenu vis tą pokalbį, nes panašiais dalykais remiuosi kasdien ir gyvenu puikiai, nors iš esmės niekas ir nepasikeitė!<...>

Sunku patikėti kaip, regis, vienas, paprastutis spontaniškas pokalbis apie gyvenimą su ne visai pažįstamu, bet kažkuo artimu žmogumi gali nukreipti pažvelgti į pasaulį kitu kampu. Sunku ir apibūdinti tą gerietiškai pilnatvišką jausmą mano širdyje: ) Ačiū!

O vakar kai pagaliau atbridau per visus Laisvės Alėjos ežerus į įvykio vietą, mane pasitiko netikėtas komplimentas, lydėjęs visą kalėdišką vakarą už senokai nudirbtus darbus. Tokia paskata eiti pirmyn, įvertintas rūpestis, o tai gali padaryti tik mažas ratas žmonių, nes žiūrovas to niekada nepamatys ir nesupras. Smagu ir gera taip netyčia, keistomis aplinkybėmis iš pačių netikėčiausių žmonių sulaukti tokio vertingo gero žodžio: )


Tokie dalykai pažadina Stebuklų Nuotaiką šiam vakarui. Šypsausi.

Apie Didžiuosius Šveitimus ir kertę, kurioje gyvenu

Aham, šios dienos tema yra Didieji namų Šveitimai šventėms!: )
Sėdi Dovilė be nagų ir šiek tiek pikta ant visų šiuos namuos gyvenančių sąžinės neturinčių šnerkštėjų, nes sienos ir visa kita taip lengvai nenusivalo kaip galėjo pasirodyti iš pradžių trinant ir šveičiant su geru ūpu ir rokenrolu. Baigėsi rokenrolas - baigėsi ir dėmių geranoriškumas! Bet po kelių valandų, stengiantis daug nepurkštauti ir neišsiduoti apie tai ponui turiukamparašyti, mes turim blizgančius namus! Tik pamėgintų grįžę Teisėjai neįvertint viso šito triūso!!!
(Kyla mintis kaikur palikti lapukus "Sveiki. Noriu likti švarus(-i) iki Kalėdų ryto. Prašaaaau!")

Na o šįryt atėjo mintis parodyt skaitytojams kaip aš gyvenu ir iš kur šiuo metu siunčiu Jums geriausius linkėjimus!
Dabar sėdžiu kairiajame kambario kampe prie nešiojamojo kompiuterio: )Knygų kalneliai kur ne kur šitame kambaryje yra gana įprastas reiškinys: ) Iš dalykų matyti, kad aktyviai ruošiamės Kalėdoms - dovanų detalių pilna visur!

Čia matote mano mylimiausią kambario dalyką visoje Visatoje - Van Gogo "Naktį" ir mano lovą

O čia matote mūsų vos gyvą sieninį laikrodį ir abu šio kambario gyventojus prieš pat Didžiuosius Šveitimus!

O dabar bėgu ruoštis, girdėjau nemažai nemokamų muzikinių staigmenų šiandien Laisvės Alėjoje paruošta: )

Snieguotų minčių sindromas

"Atėjo tikra žiema", - rytmetį linksmai pagalvojo Dovilė, apžiūrėjusi termometrą, vaizdus pro langą ir nusišypsojusi saulei.

"Mmmm! Sniegas po kojomis girgžda!" - pirmoji mintis po pirmųjų metrų smagiu žingsneliu.
"Velniškai, velniškai, veeeelniškai šaaalta!", - skundėsi ji supratingai kursiokei, trindama apšarmojusias rankas ir jau nebejautrią nosį prieš egzaminą.
"Man taip šalta, kad net skauda kojų pirštukus apie kitas galūnes jau nekalbu", - liūdėjo ji sms žinute piko metu įstrigusiame autobuse, pakeliui namo.

Išvada: baik, Dovile, idealizuoti žiemą, geriau penkias kojinaites kitą kartą užsidėk: ))

O šiaip tai ploju rankutėm, nes katik baigiau visus Velnių Darbus dirbti ir pagaliau po kokių dviejų mėnesių pertraukos galiu tiesiog atsipūsti porai savaičių. Bet turiu naują užsiėmimą - uoliai ieškau darbo. Pamenat, gi CV pasidariau!

***

Kalbėdama apie staigmeną tikrai nemaniau, kad visą parą bus galima apibūdinti šiuo žodžiu. Vos tik įkėliau koją į tą gražiai snieguotą žemę, mane pasitiko diiidelis ir smagus netikėtumas ir nuo pat tada teko tiesiog improvizuoti. Garsiai vadinu tai gyvenimiškais prieskoniais, o širdyje - mažais tarpusavio santykių išbandymais.
Ar esate kada dalyvavę piknike su blynais, arbata ir šiltais pokalbiais viduržiemy?: )

Jaučiuosi už viską dėkinga ir Laiminga.