Prabėgtukas

Šią savaitę be dviejų darbų, gyvenimo pernešimų į naują vietą, knygų skaitymo laukiant poliklinikose ir kitų užsiėmimų, atsižvelgusi į tuntą linkėjimų išsimiegoti ir įsiklausiusi į kol kas dar sveiką protą, ėmiausi papildomo darbo-projekto pavadinimu "kitą savaitę išeinu atostogų". Aha, čia tikrai ištisas darbas, dar dabar pamenu, kaip anąsyk, kai ramiame vidurvasaryje ketinau pailsėti, ir visą mėnesį visiems priminiau, kad štai trumpai nesimatysime, nudirbkime iš anksto ką galime, telikus trims valandoms iki skrydžio sėdėjau su pižama apsikabinusi kompiuterį, nes vis dar gaudavau laiškus su smulkmeniškiausiais, nors net nelabai svarbiais klausimais, nes visus paskutinį vakarą apėmė baimė, kad kažkas liks nekontroliuojamas, sugrius, ištirps kaip mano miegui skirtos valandos.
Bet čia nieko tokio, labiau man neramu dėl antrosios projekto dalies "Grįžau", kurią visuomet tenka išgyventi, nes kaskart pirmą rytą nubudus jau savoje lovoje atrodo, kad ant pečių staiga visu savo svoriu užkrito dangus, elektroninė dėžutė išprotėjo, o žmonės vietoj pasisveikinimo klausia, kaip tu galėjai sau leisti išvykti įvykių sūkury? Nepaisant to, kad šis sūkurys sukasi visus metus be sustojimo ir aš neturiu gero laiko ilsėtis.
Tad šiomis eilutėmis siunčiu linkėjimus visiems apie atostogas svajojantiems ir drąsiai jų išeinantiems multitaskeriams, o tų, kurie su mumis dirba, prašau trupučio supratimo ir kantrybės. Iki išvykimo liko 3 dienos. Tikiuosi, kad į lagaminą įsidėti kompiuterio neprireiks.

G R U Z I J A, aš jau tuoj pas tave.

Apie Kraustymąsi

Kraustynės turi tiek sporto elementų, kad gali beveik būti olimpiada: trapių objektų pakavimas su kliūtimis, greitasis baldų išrinkimas ir surinkimas, netradicinių objektų talpinimas į automobilius ir liftus, svorių kilnojimas, lenktynės laiptais pilnomis rankomis ir užantimis, langų blizginimas su komentarais iš gatvės. Niekada neatsibosta, o kur dar ta traumų galimybė. Bet galėtų viskas jau baigtis.

Plepalai apie profesiją, darbą ir gyvenimą

Visai neseniai turėjau vieną įdomų pokalbį radijuje. Ačiū Ievai iš BRAZDESIAI ORE ir visiems, kuriems tai įdomu.

Prabėgtukas

Baigusi studijas tuoj ėmiausi gyvenimiškų mokslų ir ieškojimų - disciplinos, kantrybės bei įkvėpimo treniruočių. Dabar daug rašau, todėl treniruojuosi dieną ir naktį, nes niekada nežinai, kada ateis norimi rezultatai. Ir kaip gi be dramų, kai tik jau kažkaip ėmė sektis: paaiškėjo, kad mano name yra daugiau gyvenimą studijuojančiųjų - naktimis kaimynas ėmė griežti bosine gitara. Sąžinė ir kantrybės pamokėlės sako, kad  bendramokslį suprasti reikia, bet vis gi, gal kas žinote, kaip sureguliuoti savo darbingumo laiką? Noriu grįžti į dieninį rėžimą.

Dienos eilėraštis

"Pabūkime Alisomis
ir tranzuokime autostopu
į stebuklų šalį."

Prabėgtukas

„Man atrodo, kad mūsų smegenų struktūra primena miestą. Yra pagrindinės gatvės, kurios skirtos dažnai galvojamoms mintims ir toms, kurios turi greitai ateiti į galvą; būna kamščiai piko valandomis, kai visos ima keliauti vienu metu; yra trumpesnių kelių, kuriuos žino tik vietiniai; yra painių rajonų, kuriuose svetimšaliai nejaukiai jaučiasi; yra teritorijų miesto pakraščiuose, kurios atrandamos palaipsniui; takelių, kurie jau užaugo, nes jais buvo eita tik vieną kartą, ir dar yra brūzgynų, kurių gali rasti visur“ (D. Loher, „Ruzvelto aikštė“, p. 37- 38).

Dienos citata

Apie atkaklumą, kuriuo pasižymi praktiškai visos kultūringos veiklos sritys:

 "Išlieka atkak­liausi. Kiekvienam kūrė­jui rei­kia daug ištver­mės. Ne tik tam, kad išleis­tum albumą. Reikia moty­va­ci­jos kurti toliau. Juk iš alter­na­ty­vios muzi­kos tu nei pra­gy­vensi, nei duoną val­gysi. Gali tai daryti savo ir kitų malo­nu­mui, turė­da­mas (ar ne) kokią nors misiją, rea­li­zuo­da­mas save, norė­da­mas gerinti Lietuvos muzi­kinę situ­aciją. Tačiau kai tenka suvokti, kad laiko ir ener­gi­jos sąnau­doms hono­ra­ras tik­rai nepri­lygsta, netgi prie­šin­gai, pačiam teks inves­tuoti gau­tas paja­mas iš kon­certų atgal į muziką, ne kiek­vie­nam kūrė­jui užtenka moty­va­ci­jos tai tęsti metų metus."

http://www.menoduobe.com/2013/04/interviu-su-gabriele-avaspo-pries-isleidziant-albuma-lieka-centimetras-iki-isprotejimo/