Prabėgtukas

„Man atrodo, kad mūsų smegenų struktūra primena miestą. Yra pagrindinės gatvės, kurios skirtos dažnai galvojamoms mintims ir toms, kurios turi greitai ateiti į galvą; būna kamščiai piko valandomis, kai visos ima keliauti vienu metu; yra trumpesnių kelių, kuriuos žino tik vietiniai; yra painių rajonų, kuriuose svetimšaliai nejaukiai jaučiasi; yra teritorijų miesto pakraščiuose, kurios atrandamos palaipsniui; takelių, kurie jau užaugo, nes jais buvo eita tik vieną kartą, ir dar yra brūzgynų, kurių gali rasti visur“ (D. Loher, „Ruzvelto aikštė“, p. 37- 38).

Dienos citata

Apie atkaklumą, kuriuo pasižymi praktiškai visos kultūringos veiklos sritys:

 "Išlieka atkak­liausi. Kiekvienam kūrė­jui rei­kia daug ištver­mės. Ne tik tam, kad išleis­tum albumą. Reikia moty­va­ci­jos kurti toliau. Juk iš alter­na­ty­vios muzi­kos tu nei pra­gy­vensi, nei duoną val­gysi. Gali tai daryti savo ir kitų malo­nu­mui, turė­da­mas (ar ne) kokią nors misiją, rea­li­zuo­da­mas save, norė­da­mas gerinti Lietuvos muzi­kinę situ­aciją. Tačiau kai tenka suvokti, kad laiko ir ener­gi­jos sąnau­doms hono­ra­ras tik­rai nepri­lygsta, netgi prie­šin­gai, pačiam teks inves­tuoti gau­tas paja­mas iš kon­certų atgal į muziką, ne kiek­vie­nam kūrė­jui užtenka moty­va­ci­jos tai tęsti metų metus."

http://www.menoduobe.com/2013/04/interviu-su-gabriele-avaspo-pries-isleidziant-albuma-lieka-centimetras-iki-isprotejimo/

Prabėgtukas

Kai dieną pradedi nuo geros dainos ritmo, spragsėjimų ir niūniavimų,  lengviau išsisprendžia likę neramūs darbiniai klaustukai, įkyriai gero pasiūlymo dėka ima ir susiplanuoja neįtikimai toli atrodę atostogos (Gru-zi-ja!), gero bičiulio skambutis sudeda daug žadančius rytojaus planus ir viskas nebeatrodo kaip pilką dieną beveik žiemą.

Prabėgtukas

Pastebėjau, kad kai reikalai ima suktis nepalankiai, jau maždaug smaugiančių akademinių reikalų pusėn, kažkaip palengva namai susitvarko, skalbiniai ima skalbtis, nagai nusilakuoja, užeina ūpas pasigaminti ko nors skanaus, nusipirkti vazoninę gėlę, pažiūrėti filmą, perstumdyti baldus arba pašvilpauti dainelę. Kad visada tiek ūpo namų ruošai ir minutei skirtai sau būtų, kaip tokiais etapais!

Prabėgtukas

G. kartą sakė, kad dažnai kitus drąsinu sakydama "viską spėsim, viską padarysim, viskas bus gerai". Ir būna! Netikėtai atėjo laikas, kai savo jėgomis ėmiau kažkaip nebetikėti. Bet padarysiu ką galiu. Nuo šio vakaro stoju į uolų mūšį su bėgančiu laiku ir savo motyvacija. Teprasideda akademiniai karai!

Rudens trečiadienio monologas

 Kai aš galvodavau, kad na va, koks intensyvus dabar laikas, nėra kada to ar ano nuveikti, nėra kada arbatėlės su draugėmis išgerti, tikrai nežinojau, kas iš tiesų yra tikrasis Bėgimas. Visai neseniai atsisakiau ilgamečio darbo ofise dėl to, kad tikiu savo idėjomis ir man trūksta laiko jas įgyvendinti. Nutariau surizikuoti ir pasilikti keletą minučių sau. Bet tada prasidėjo tikrasis Bėgimas ir štai paskutines keletą savaičių, praleidau nuolatos bėgiodama trumposiomis distancijomis. Tai ne tik nėra laiko arbatėlei (draugai jau susitaikė), bet štai ėmiau jausti, kokiu rūsčiu žvilgsniu į mane dėbso ponia Buitis, ragindama skalbti skalbinius, plauti indus, valyti dulkes, kol telefonas nesiliauja skambėti, o el. paštas raudonas nuo kvailų klausimų ir kitų žmonių lūkesčių.  Net ir lova, kuri lyg ir galėtų būti vienintelė neįžūli Buities dalis, nebėra paguoda, nes sunku užmigti, o užmigus neretai pabundu ir tada negaliu užmigti. Arbatėlė su draugėmis kainuoja dar vieną pasėdėjimą prie kompiuterio iki vėlumos. Už tai kompetencijos plečiasi - į gyvenimo aprašymą greta kultūringų patyrimų jau galėčiau įrašyti, kad esu IT specialistė, psichologė ir aplinkinių motyvuotoja pagal iškvietimą telefonu.

Gal ir kartojuosi, bet aplink yra daugybė tikrai įkvepiančių Žmonių, kurie mane netiesiogiai motyvuoja stengtis ir stiebtis. Šitai ir stumia pirmyn bei perjungia aukštesnę pavarą. Tik reikėtų nepamiršti, jog greta egzistuoja tuntas tų, kurie neįtikėtinai tave nuvils, kai tu tik nusisuksi. Taip, man kartais truputį sunku atlaikyti visų lūkesčius ir su jais susijusį spaudimą. Bet nesakau, kad nesu laiminga, tiesiog rudens trečiadienį toks jau monologas - greta lapų krūvos, trumpam nutildyto mobiliojo ir išjungto elektroninio pašto.

Prabėgtukas

Pastarosios dvi savaitės buvo tikrai ilgos ir varginančios, bet, pagalvojus, viską su dideliu malonumu pakartočiau dar kartą, nes Žmonės tikrai įkvepia kalnus nuversti. Ačiū visiems ir kiekvienam, kurie ne tik ima, bet ir duoda kitiems net smulkiausiais pavidalais!