Apie susitikimą puodeliui kavos

Blogas yra toks keistas dalykas, kai pagalvoji. Jis pasakoja istoriją apie Autorių. Ir tai nebūtinai ta istorija, kurią jis nori perteikti ir perteikia rašydamas. Man įdomu sekti ir šifruoti tą kalną simbolių, kuriuos gali perskaityti ir surūšiuoti kiek jie nuoširdūs ar dirbtini, savi ar kopijuoti. Sekant tą istoriją tam tikra prasme imi pažinti Autorių ir kuo ilgiau tą darai, tuo labiau jis tau atrodo pažįstamas, nors toks iš tiesų nėra, tik tu žinai, kas jį džiugina, kuo gyvena, kodėl liūdi ir kitas gyvenimiškas smulkmenėles. Tai man primena vieną palyginimą, kurį girdėjau apie gerbėjus - "Jie daugiau nei pažįstami, bet mažiau nei draugai".

Keistas gi dalykas tas Blogas, kaip durys į kažkieno kito kambarį, kiekvieno savą - darbo, laisvalaikio, miegamąjį, virtuvę ar svetainę, penkioms - penkiolikai minučių viešnagės.

Dėkui Ievai už susitikimą vienam puodeliui kavos. Tikrą, ir netikėtai ilgą. Iš tiesų lydėjo keistas jausmas, kad mes kažkur jau buvome susitikę. Buvo smagu!