
Neseniai girdėjau posakį, kad visose pasaulio krizėse egzistavo trys žmonių elgesio stadijos: pyktis (regresas)-susitaikymas-prisitaikymas (progresas). Ir tikrai, pirmiausia pykau, po to pagalvojau, kad gaištu daug laiko, kurį naudingai galiu praleisti kitur, bergždžiai keiksnodama ir mėtydama virtualius akmenis, žirkles ir supuvusius agurkus į tuos, kurie niekada nesužinos kaip man širdį skauda ir kaip aš dabar nežinau ką man toliau daryti. Todėl susitaikiau, apsimečiau, kad man viskas (bus) gerai ir nutariau po galais kažko imtis. Tada pagalvojau kas man dabar svarbiausia ir tai nurodė kokion pusėn turėčiau eiti. Ir kažkas iš šono lyg ėmė padėti - atsirado naujų galimybių tarytum iš dangaus ir visai turiu planą ką darysiu toliau, kad sugrįžtų stabilumas ir mano tokios artimos svajonės vistiek taptų realybe.
Tikiu, kad gyvenime niekas nevyksta be reikalo - visos katastrofėlės atneša kažką gero.
Esi laimingas tiek, kiek nori tokiu būti. Aš esu Laiminga.
Tikiu, kad gyvenime niekas nevyksta be reikalo - visos katastrofėlės atneša kažką gero.
Esi laimingas tiek, kiek nori tokiu būti. Aš esu Laiminga.
2 komentarai (-ų):
Bet tai net sunkiai įtikėtina, kokius lygiai tuos pačius dalykus šiuo metu išgyvenam!anbilyvibal ;D
Voba: )
Netikėta, iš tiesų!
Rašyti komentarą