„Man atrodo, kad mūsų smegenų struktūra primena
miestą. Yra pagrindinės gatvės, kurios skirtos dažnai galvojamoms
mintims ir toms, kurios turi greitai ateiti į galvą; būna kamščiai piko
valandomis, kai visos ima keliauti vienu metu; yra trumpesnių kelių,
kuriuos žino tik vietiniai; yra painių rajonų, kuriuose svetimšaliai
nejaukiai jaučiasi; yra teritorijų miesto pakraščiuose, kurios
atrandamos palaipsniui; takelių, kurie jau užaugo, nes jais buvo eita
tik vieną kartą, ir dar yra brūzgynų, kurių gali rasti visur“ (D. Loher,
„Ruzvelto aikštė“, p. 37- 38).
2014 m. sausio 2 d., ketvirtadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą