8

Pirmoji vasaros diena

..žada naujus vėjus!

"Sveika atvykusi į mūsų kolektyvą, mes labai džiaugiamės, kad sutikai dirbti pas mus", - tarė Didelis žmogus, kai šiandien kiek daugiau nei trims mėnesiams pardaviau sielą Klaipėdai *fanfaros*
Aišku, užtruko kol padėjau parašą aštuonių lapų darbo sutartyje, nes privalėjau ją įdėmiai rimtu veidu perskaityti, kol mane skaitančią įdėmiai stebėjo valdytojas. Šiaip jis linksmas žmogus, mėgstantis netikėtai sarkastiškai pagąsdinti, o ir gimęs pačią geriausią dieną metuose - visai kaip ir aš, tad turiu vilties, kad sutarsim. Dar tikiuosi, kad sutarsim ir su mano tiesioginiu šefu, kuris vienintelis iš sutiktųjų nesišypsojo visai. Bet apie jį, matyt, daugiau sužinosiu pirmadienį.

Šiaip tai baisiai keista, kokie iš pirmo žvilgsnio malonūs to viešbučio darbuotojai. Kaip kokioj Amerikoj. Ar taip atrodys ir iš antro žvilgsnio pamatysiu jau netolimoje ateityje...


O dabar apie mano pirmuosius naujus namus. Na, tai ne pasakų pilis ant žibuoklių kalno, bet gomurį nuteikė maloniai. Yra viskas ko reikia ir papildomi prizai: gėlės kažkieno nupieštos ant radiatoriaus ir neoninės žvaigždutės ant balkono stiklų (jep, yra miiilžiniškas balkonas!). Tiesa esame tikrų tikriausiame bermudų trikampyje - tarp IKI ir Maximos todėl bus sunku išsirinkti geriausią akciją. Viskas įsikūrę vos trys kilometrai nuo mano darbo, todėl žydroje ateityje, kai turėsiu debesėlį pinigų, nusipirksiu dalyką, dėl kurio nustojau tikėti Kalėdų seneliu (nes neatnešė net maldaujamas) - savo pirmąjį dviratį!


Atsisveikinom kaip niekad smagiai. Tai buvo paskutinis kartas, kai mane išlydėjo į Kauną ilgėtis. Nuo penktadienio prasidės kažkas naujo ir įdomaus. Įtariu amerikietiškus kalnelius savo gyvenimėly:)

Beveik vasaros dienoraštis

Esu dėkinga šios dienos didvyriui Laurui, kuris egzamino metu man paskolino skaičiavimo mašinėlę. Tu esi geriausias!

Labai norėjau tai parašyti. O šiaip šiuo dienoraščiu kuo nuoširdžiausiai sveikinu save pabaigus pirmąją išankstinę sesiją likus lygiai vienai dienai iki vasaros! Pavarei, Dovile, aš tavimi netikėjau! Šią akimirką jaučiuosi pelnytai šauni ir klausausi šaunios dainos.

Kadangi rytoj pasidabinusi šypsenomis ir geromis nuotaikomis vyksiu į mielą Klaipėdą įsidarbinti, nusifotografavau dokumentams. Jei anąsyk atrodžiau kaip žavingas vaikas pilnais žandais karamelių, tai dabar nuotraukoje primenu žavingą pasikėlusį lavonėlį (damos, juodas golfas nėra geriausias pasirinkimas). Tiesa, asmens medicininės knygelės tvarkymas irgi nepraėjo be linksmybių - kai tų baisių apžiūrų kabinete pasakiau, kad esu sveikut sveikutėlė kaip ridikėlis, mane patikrino melo detektoriumi - pamatavo pulsą ir pirmąsyk gyvenime kai reikėjo jis buvo normalus! Man regis, perėjau į naują lygmenį!


Na ir paskutinė geroji šios dienos naujiena, kad iki Didžiojo Sprogimo, kai nustosiu girdėti verkšlenimus ir mekenimus bei prasidės Pasikeitimai, liko trys dienos. Vūhū!

Apie nuotaikas išankstinėje sesijoje

Bžž, štai ir vėl aš, užsikrėtusi kas pora mėnesių ištinkančia "Valio knygoms!" nuotaika, pačiame sesijos įkarštyje nutariau pasidalinti išgyvenimais. Svarbu pabrėžti, jog dėl visų aprašomų įvykių esu pati kalta - savo noru įlindau į išankstinės sesijos realybės šou ir todėl nieko negaliu kaltinti. Gera naujiena ta, jog oras pasitaikė nekoks ir tai mažina nedoras mintis nuklysti į šoną. Pirmieji įspūdžiai visai fantastiški - darau tai, kas iš pažiūros atrodo sunkiai įmanoma, tai kam aš visai neturiu valios ir prigimtinės sėkmės. Šiandien buvo du egzaminai, o rytoj man šaunia krūva baltų lapų mojuoja dar vienas. Tikra teisybė, kad tai tik 'bakst ir viskas', eidama į auditoriją nieko neturiu galvoje nors mokiausi, na tokia tyla ir ramybė. Tik nuotaikos nebūna dėl pastarųjų jausmų ir apima mažas nerimas. Todėl šiandien pirmąsyk turėjau tiek paruoštukių, kad net nežinojau kur jas ir susikišt, tad sprendžiau opų moterims klausimą "ką rengtis?".

Užtai jaučiu didų šeimynykščių rūpestį ir malonią globą (pavyzdžiui, mama atneša šokolado ir apelsinų, neliepia plauti indų).


P.S. Petraukose užsikrėčiau Solitare manija. Dėl jos labai akis skauda.

Panašu, kad po to, kai išgyvensiu ateinančią savaitę pavadinimu "dvidienos-trysegzaminai", galėsiu pradėti krautis daiktus naujam etapui, nes gavau darbą ir vasarą parduosiu Klaipėdoje.
Šią minutę džiaugiuosi tiek pat kiek skauda širdį.


*įkvepia/iškvepia*
Mano noras išsipildė.
Aš išsikraustau iš namų.

Bakst ir viskas

Įrašo dainelė

Visada maniau, kad esu gana nebaimingas žmogus išskyrus visokias kvailas kalbėjimo telefonu fobijas, kurios yra tik mano galvoje. Bijau pavyzdžiui aš visokių abstraktokų dalykų kaip fizinis skausmas po užpuolikų serijos į galvą ir kitur, Vienatvės, kai lieki viena kaip pirštas po mėlynu dangumi. Todėl ir nevažinėju į užsienius dirbti, kad netyčia taip nenutiktų.
Na, bet šią akimirką turiu žaibiškai atsiradusią ir išnyksiančią Didelę Baimę dėl kurios paskutinėmis dienomis nedaug valgau ir miegu. Aš bijau MAMOS. Baikit krizent, negražu juoktis iš svetimo nelaimės - man tai rašant net prakaitas delnais teka ir kone prasideda migrena. Šita baimė susideda iš nutikusios laimės, nujaučiamos nelaimės ir laukimo komponentų.
Tiesiog jaučiu kaip tiksi laikas mano galvoje, o aš nieko negaliu padaryti, nes turiu sulaukti. O tada... o tada nežinau nė ko tikėtis, nes arba mano gyvenimas įdomiai susikrės ir radikaliai keisis arba liksiu kaip keptas kepenėles kandus ir šiek tiek nelaiminga: ) žodžiu, kaip aš sakau "tik bakst ir viskas".

..šioje eilutėje norėtųsi parašyti 'laukite tęsinio', bet kadangi šį blogą skaitau tik aš pati ir mano mielas ego, tai parašysiu, kad nervingai laukiu tęsinio.

Reklamų dienos

Šiuo metu sėdžiu priešais įjungtą televizorių ir kaip mielas Rolandas "Nekenčiu reklamos". Jau kažkaip nebenoriu klausytis įtikinėjimo, skaityti feisbuko kvietimų į renginius, mane erzina vis išlendantys omnitelio baneriai ir kiti besiraizgantys prieš akis marketingistų velnio išmislai.

Sviestu sviestuo.. t.y. reklama reklamuota, taip pavadinčiau savo kasdienybę. Lyg tyčia lyg netyčia (velniai žino šiais laikais), krūvon supuolė keletas reklamiškai gomurį nuteikiančių darbelių: begerdama kavą rengiau reklaminės GMD kampanijos išklotinę (tuo pačiu susimąsčiau apie tobulinimus), važiuodama troleibusu kūriau reklamines akcijas pardavimų didinimui mano mielam turiukamparašyti, vakar vedžiau smagų mini seminarą apie renginukų reklamos pagrindus Kauno kultūrinei ateičiai, marketingo paskaitai aprašinėjau "Forum Cinemas" rėmimo veiksmus ir lyginau su priešų strategijom, rengiau pristatymą apie plakatų kūrimo dėsningumus ir pavojus. Fjuf, atsibodo jau gerokai, todėl nutarėm rytoj neatsiskaitinėt iš kvailokų radijo reklamos gamybos patirčių.
Va kaip katik išnaudojau savo dienoraštį pabumbėjimui. Nelabai patiko, bet norėjau.
Pažadu dažnai taip nedaryti.

Nebežinau iš kur semtis motyvacijos, tad nuo šiol jos maloniai įkvepia mano geras draugas kompiuteris: