2010 m. balandžio 6 d., antradienis

Apie teisingos komunikacijos paieškas

Sukurpiau planą vasarai ir dabar išgyvenu kvailą istoriją.

Turiu baimę skambinti telefonu nepažįstamiems žmonėms po to, kai praėjusių metų pradžioje teko ieškoti ~20tūkst. litų pinigais mūsų projekto "Siluetas LT" startui būtent telefonu. Mane siuntė visur: velniop, ten kur nesueina ir į kitas tamsias vieteles apie kurias nenoriu galvoti *atsidūsta*. Trumpai tariant, baiminuosi nesugebėti valdyti pokalbio, bet ši istorija man padeda tos baimės atsikratyti.

Žodžiu, panorau aš vieno darbo - turiu telefono numerį pasiteirauti. Pasiskambinu, iš balso suprantu, kad gal ne visai laiku pataikiau, bet darbuotojų ieško kaip tik dabar ir paprašo atsiųsti CV. Taip ir padarau. Laukiu savaitę ir nutariu nachališkai pasiteirauti ar apsvarstė, nes ir kursiokei, kuri nori dirbti ten pat, žadėjo paskambinti, o to darbo labai noriu iš geros idėjos. Po dešimto prakaito ir visų sąžinės kivirčų surenku numerį ir suprantu, kad mane pamiršo, bet sako, kad kitą savaitę bus Kaune ir galėsime susitikti ir pakalbėti, užsirašo mano vardą, telefoną. Ateina kita savaitė, nei man, nei kursiokei sutartom dienom neskambina ir paprašau kursiokės pasukt, na, kad neįkyrėčiau ir apsimestume, kad mes nesusiję, - jai pasako, kad paskambins rytoj ir susitars. Todėl, vilties turiu ir aš, nes nepasakė, kad nereikia jiem mūsų, o jei pakvies, vadinas turi kviest ir mane, kad jau vienu kartu: D. Rytojaus dieną nei vienai neskambina, vėl sąžinė graužia visaip skambint-neskambint, paimu ir lyg niekur nieko paskambinu (mane jau atsimena) ir pasiūlo susitikti rytoj, bet kaip tyčia tuo laiku negaliu ir pasiūlo savaitės pabaigą. Kursiokė parašo, kad jai visgi paskyrė pasimatymą. Sutartą joms dieną aš pasiskambinu (jau azartiškai), kad sužinočiau tiksliau dėl savaitės galo ir mane 'prameta' po Velykų, bet nuramina, kad manęs jiem reikia ir mes būtinai pasikalbėsime nėra kur skubėti. Kalbame mandagiai ir abipusiai supratingai, bet nemėgstu laukti kažkada įvyksiančių dalykų. Pasirodo, prameta ir kursiokę.
Šiandien yra diena po Velykų, todėl vėl nugalėjus visus nuogastąvimus, jau grynai azartiškai nusiteikus, vėl paskambinau ir sakė ryt anksti ryte paskambins (dar niekad žadėjus neskambino, o skambinau aš) ir susitarsime kada rytoj susitinkame.

Siūlau lažintis: sulauks Dovilė skambučio ar ne ir kada gi tas susitikimas įvyks?


3 komentarai (-ų):

Judita S. rašė...

komunikacija yra veikiau efektyvi arba ne :)

sekmes ryt!

Dovilė rašė...

Na, bet teisinga strategija ir veda į efektyvumą :}
nedėkosiu, bet tikiuosi to paties PA GA LIAU: D

Aistė rašė...

Aš norėčiau tokio užrašo ant savo miegamojo sienos, kai užaugsiu didelė ir turėsiu dydelį miegamąjį :D

 
Blogger design by suckmylolly.com