Pasitaikius pasiutiškai geram bilietų pasiūlymui, keturios damos nutarė aplankyti Rygą. Kodėl tai buvo damiška diena? Todėl, kad tik moteriška kompanija gali taip džiaugtis knygynais ir knygomis, gėrėtis gražiais daiktais ir interjerais, dailia architektūra, meno galerijomis ir paprastais džiaugsmais.
Akimirkos iš kelionės (pradžioje mus labiau fotografavo Eglė, tad rytmetinės nuotraukos gal kada nors):
4:41 Kauno autobusų stotis, pasisveikinau su fraze "Tai ką, nesimiega?"
Apie pusę devynių prabudome jau Rygoje. Tai buvo maždaug viena valanda anksčiau nei pagal grafiką. Stotyje mus pasitiko įdomūs tualetai (įrengti standartiškai visiškai), bet juose dar ir lovų yra!?
Pirmieji žingsneliai į dar šiek tiek mieguistą senamiestį. Ieškojome kur išgerti puodelį kavos, bet reikėjo laukti apie pusantros valandos, kol kavinės ir parduotuvės atsidarinėjo.
Pusryčiai tiesiog vidury senamiesčio! Kas tuo labiau patenkintas, kas mažiau
O vėliau patraukėme į "karsto" kokteilių (suprask, mirtini:))) šalį išgerti kavytės.
Namais mums čia pabuvo prekybcentris
Užsukome į knygyną. Mus pasitiko smagios smulkmenos kaip štai - pirmas dalykas, kurį turi įsigyti pradedanti grupė:
Pamačiusios KOKIOS NEDIDELĖS knygų kainos Latvijoje ėmėme šluoti lentynas!
Aš įsigijau Van Gogo biografiją su visais paveikslais vos už 2 latus (~10 litų)!!!! Tiesa, pirkau ją latvių kalba (nebuvo labai svarbu, leidimas labai gražus), kiek kitokią anglišką versiją siūlė vos už 5 latus t.y. 25 lt - kur tai matyta? Tikras rojus, vien dėl knygų verta sugrįžti! Nida pirko Monė albumą vos už 25 litus:)
O štai ir saulė fone!
Čia aš tradiciškai įsiamžinau tradicine poza. Šįsyk pavadinimu "tris dienas nevalgiau":)
Čia aš sugadinau gana neblogą nuotrauką
Garbingai plėvesuoja Kauno herbas! Taip pat dešiniau mėlyname fone kažkas panašaus į Žemaitijos heraldiką
Subalansuota drąsuoliams:
O tada pusdieniui atsisveikinome su Egle ir patraukėme į Art Nouveau muziejų iki kurio reikėjo paėjėti išvaizdžiu rajonu:
Muziejus iškart pasitiko tobula laiptine! Sesė sakė, kad jos svajonė nufotografuoti tokį vaizdą. Na, o aš nufotografavau sesę fotografuojančią svajonę!
Vienareikšmiškai nusprendėme, kad šis muziejus buvo verčiausiai išleistas latas per visą kelionę! Išties įkvepiantis dalykas. Deja, nepirkome fotografavimo teisės jame, bet išsinešame tik pačius geriausius įspūdžius. Lubos prie išėjimo:
O tada ou boi suvenyrų krautuvė!
Prisipirkome mielų gražių dalykėlių:}
Sustojome atsikvėpti prie latviško Luvro. Su geriausiais linkėjimais Paryžiui, prancūzaitiškai atsigėrėme arbatos:
Ir domėjomės menu:
O tada keliavome pietauti. Rėmėmės ankstesnėmis patirtimis ir užsukome į Čili picą, kur kainos atrodo priimtiniausios lietuviškai kišenei miesto centre. Labai norėjosi, jog už keletą latų stalas atrodytų štai taip:
Tradiciškai neatsispyrėme alui ("Zelta"), kuris čia kainavo vos 1,30 lv. Pigiau nematėme. Tiesa, kiek mokėjom, toks ir skonis - neitin neitin.
Paprasti, bet sotūs pietučiai
O tada pamatėme šį tą neįprasto: iš kažkur išniro žmogus nešantis kryžių. Buvo sunku patikėti savo akimis, bet tas kryžius turėjo ratuką ir buvo pritaikytas tampymui. Prasilenkiant gavome skrjautę, kuri rėkte rėkė "SMILE!" ir latvių kalba buvo aiškinama, jog verta šypsotis, nes Dievas myli mus visus. Ir pateikiami susiję keturi būdai kažką kažkur daryti:)
Po ilgesnių pasivaikščiojimų, likus porai valandų iki išvykimo prisėdome airių bare atsipūsti. Tradiciškai bokalai užpildyti iki viršaus. Pasirinkome "Piebalgas" ir mums tikrai labai patiko
Kaip ir turėtų būti airiškam vare, vyrukai emocingai žiūri futbolą:
Kad neprailgtų žaidėme žaidimus:
Viena paskutinių nuotraukų senamiestyje:
Stotyje vėl sutikome Eglę ir jos bičiulį iš Estijos, kuris įvairiose pasaulio vietose fotografuoja savo čeburašką ir sakė ateityje surengs parodą iš jos kelionių. Nepraleidau progos patekti į parodą ir aš:
Kelionės draugai:
