2011 m. kovo 1 d., antradienis

Nušvitimas

Yra žmonių, kurių asmeniškai nepažįstu, bet esu kone įsitikinusi, kad tikrai turėtume apie ką pasikalbėti.
Vakar, kai iš manęs dėl dulkėtų ypatumų atėmė mano paskutinio mėnesio gyvenimo šviesą, kompiuterį, staiga pasaulis nušvito kitomis spalvomis - pamačiau, kiek aplink mane neperskaitytų knygų, netvarkytų stalčių, kad pats metas išnešti iš kambario šiukšles ir dar pamačiau, jog gėlė ant palangės jau visai merdėja. Palaisčiusi pusgyvę orchidėją, pasirinkau knygas ir po valandėlės supratau, kad su Giedra Radvilavičiūte mielai nueičiau išgerti kavos, o gal ir ko nors stipriau. Tokia maloniai turtinga kalba ir tas požiūris į kasdienybės tragedijas toks artimai malonus, kad atrodo, jog skaitau ne esė, o savo ateities tinklaraštį. Smagus tatai jausmas.

Jei miela Giedra skaito šias eilutes (esu tikra, kad tokia galimybė egzistuoja), težino, kad perduodu pačius geriausius linkėjimus!

P.s. taip, aš žinau, kad esu vaikštantis stiliaus ir kalbos kultūros klaidų kalnelis.
P.p.s. jei po šio įrašo publikacijos jūsų reitingai google sistemoje pakils, reiškia, aš turiu skaitytojų!

2 komentarai (-ų):

2žmonės rašė...

Tu ir šiaip turi saitytojų be jokių googlo reitingų. Ir jiems visai nereikia Giedros Radvilavičiūtės taos ateity, nes mylim tai, ką tu darai [;

Dovilė rašė...

Ačiū, kad esat!

 
Blogger design by suckmylolly.com