2009 m. gruodžio 17 d., ketvirtadienis

Gruodžio vakaro mintys

Kažkaip maloniai greitai pradėjo bėgti laikas, pridėjęs ne tik šiaip gyvenimiškų, bet ir smagių rūpestėlių. Šaltis, suvienyja žmones jaukesniems ir šviesesniems susibūrimams, kurie, kartais atrodo, galėtų trukti kiaurą naktį ir vistiek turėsime apie ką plepėtis ar ką drauge nuveikti.
Po miestą lakstau kaip kokia Ponia Meška storai apsivyniojus kaklą ir ausis storu storu kadais pačios nusimegztu šaliku ir nebeniurzgu ant savo negražaus palto - stropiai persiuvau jam sagas ir nebeatrodau kaip su tėtės švarku, bent jau taip nebegalvoju. Ačiū Mo, kad dar jį ir pagyrė, tai visai gal ir susimąstysiu, kam jį slėpiau kruopščiai dvejus metus spintoje, nes gėda rodytis pasauliui buvo: ) moteriškas įsivaizdavimas!?

Paskutinė paskaita, paskutinis rašto darbas, pakutinė dovana, paskutinis susimatymas, arbatos puodelis ir kiti paskutinieji dalykai. Visai šauniai man dedasi taškai ant visų "i" metų galui. Tikrai Įspūdingų metų.
O šiaip gyvenu savaitgaliais, daugiausiai šypsausi būtent jais ir labai labai laukiu ateinančiojo. Rytoj manęs laukia vienas iš tų pirmųjų kartų ir staigmena. Tikrų tikriausia, ir man visai nesvarbu, kad pati ją sau ir susiruošiau. Esu tikra, kad nustebsiu.

Na, o Tau, priklydęs žmogau, linkiu gražaus ir jaukaus vakaro!

2009 m. gruodžio 14 d., pirmadienis

Džiaugsminga antraštė


Praėjo beveik trys mėnesiai po vieno kuklia laime trykštančio įrašo, kuomet ne visai drąsiai džiaugiausi faktu, jog su dviem žmonėmis, su kuriais tegaliu įsivaizduoti bendrą veiklą, sukirtau rankomis dėl Labai Didelio Dalyko.
Šiandien jau galiu garsiai pasidžiaugti, jog visa tai ne tik aprašytasis gestas, bet įteisinta ir užregistruota Registrų centre pavadinimu "VŠĮ Kultūros Gurmanai" arba paprasčiau tariant - komanda "Open Culture" (grūmoju tai fiktyviai užsienio įmonei, kuri šį pavaidinimą užregistravo anksčiau už mus)! : )

Kai išgirdau šią džiugią žinią penktadienio pavakarę, ko gero, pusė Šiaulių Brodvėjaus mane išgirdo ir išvydo beveik trijų metrų aukštyje:D na, o šiandien išganingąjį poperiuką džiaugsmingai apžiūrėjau iš arti. Jausmas laaabai laaabai smagus!
Na ir ta proga dar pridėsiu, kad rytoj vykdome smagią flashmob akciją vienoje iš Kauno stotelių. Veiksmą 15min pažadėjo užfiksuoti ne tik foto, bet ir video įranga!: )


p.s. Šiandien du kartus norėjau pračiuožti keliais per aikštę kaip didis futbolininkas po gero įvarčio atnešančio pergalę, sužinojusi savo akademinių vargų rezultatus!

2009 m. gruodžio 12 d., šeštadienis

Ilgut ilgutėlis dienoraštis apie Nepaprastą Kelionę

O Dievai, kokia beprotiška buvo paskutinė para! (Todėl ir šis įrašas yra laaaaabai ilgas)

Aš turiu iš tiesų subtilų humoro jausmą, mat neturėdama nieko bendro su metalo muzika, važiavau išmėginti save į 7 valandų sunkiosios muzikos koncertą "Metalo frontas" Šiauliuose. Įspūdį sustiprina tai, kad šiame Stebuklų ir Nepaprastų nuotykių mieste niekuomet normaliai nebuvau buvusi! Nežinau ar čia reikėtų stebėtis, bet visi, kam pasakiau apie planuojamą kelionę, iš manęs juokėsi. Aš irgi juokiausi, nes nu juokinga tikrai kai pagalvoji, bet jei jau atitrūkt nuo pasaulinių laimių ir nelaimių, tai tik drąstišku būdu:}
Kadangi jau esu pabuvojusi tokio pobūdžio renginyje anksčiau, iš pastarojo kaiko išmokau - išsiskirti iš minios ryškiomis spalvomis nėra labai gera idėja. Todėl, susirūpinusi, kad man netinka juoda spalva, o ten bus juodvarnių vakarėlis, kruopščiai sprendžiau šią amžiną moterišką bėdą ("na ką gi rengtis??") ir ieškojau sau apdaro, su kuriuo jausčiausi šauniai, smagiai, atrodyčiau gražiai ir šį uždavinį man pavyko išspręsti puikiais, dailiais juodais marškiniais.

Kai visi pasiruošimai buvo baigti ir atėjo lemtingasis penktadienis, suvokiau, kad nėra autobuso į stotį ir man teks keliauti ten mikroautobusu (ką aš apie tai manau, turbūt jau skaitėt), bet visi tie patampymai kažkaip tai neaptemdė mano gerietiškos nuotaikos. Vienintelis kelias į Stebuklų ir Nepaprastų nuotykių miestą - milijonas kaimų ir kaimelių, kurių kvapas džiugino mane maždaug pusę kelio. O jo būta ilgo - net trys valandos! Nuo nuobodulio ir sarkastiškų minčių aktyviai gelbėjo smsais džiuginęs Elvis, kuris tuo pat metu riedėjo traukiniu. Negaliu nepaminėti, jog tas traukinys turėjo atvykti vėliau nei mano autobusas ir man, pirmą kartą išmestai Šiauliuos, reikėjo susirasti kur yra traukinių stotis. Gerai gerai, ji ten netoliese, nesijuokit, bet esmė, jog į žemėlapį aš nepasižiūrėjau ir nutariau pasiklausti kokio nors žmogaus tai kaip man iki ten nueiti. O šiauliečių stotyje būta piktų! Aš nesivadovauju stereotipais vyraujančiais visuomenėje, bet dėl savo mielos skaros vos išlipus gavau repliką, informacija mane tiesiai šviesiai pasiuntė velnias žino kur ir šiaip kažkaip jau baisiai nejauku buvo. Pamačiusi seną gerą užrašą KAUTRA (Kauno transportas aut. past.) ant vyriškio megztuko supratau - tai Jis, ponas informatorius, ir nesuklydau.
Beeidama nušalau ausis, bet pono T. atvykimas mane visokeriopai sušildė ir aš pastebimai dar labiau pralinksmėjau, be to, turėjome naują kelionės draugę vėliavos lazdą, kurią nešėmės kartu:D iki koncerto buvo likę maždaug penkios valandos.
Šiauliai - įdomus miestas su įdomiomis niekur negirdėtomis pustuštėmis parduotuvėmis ir kavinėmis (visai kaip mūsų L. A. po Akropolio atidarymo), nauja Brodvėjaus danga ir galybe Kalėdinių eglučių. Čia aptikome ir įdomią reklamos formą - pirmyn-atgal vaikštančias mergaites su diiiiiideliu plakatu ant kurio užrašyta reklaminė medžiaga. Nieko sau darbas Kalėdų sezonu: ) Tik nežinau į ką ten labiau žmonės žiūri, ar į plakatą, ar į mergaites.
Minėtasis vėliavos kotas padėjo mums prikaustyti žmonių dėmesį, ypač prekybos centre, kai žaidėme Kalėdų Senelį. O dar vėliau aktyviai su žemėlapiu, visaip ieškojome dramos teatro ir taip gerai pralinksminom praeivius, nes nu visame tame dalyvavo ir tas pats judesius varžantis vėliavos kotas, o su juo kartu mes ir laktėm ir dainavom šventines dainas.
Atėjus Didžiajai Akimirkai, kuomet visi aštuoni būsimi draugai jau iš tolo spėliojo taikasčiatokiasuponuT., laikiausi didvyriškai ir truputį tuo didžiuojuosi! Būriu traukėme į koncerto preparty, kur galėjome artimiau pabendrauti ir aš maloniai pradžiuginau visus atskleisdama, kad su metalu neturiu beveik jokių santykių.

Kalbant apie patį koncertą, tai jis vyko "marozų" klube ir padavėjos ryškiai buvo priverstos atkentėti šį renginį - apsivilko juodai ir visą laiką buvo nuoširdžiai ištikimai susiraukusios. Tas susiraukimas turbūt paskatino ir juodąją stipriųjų gėrimų rinką jų bare, nes vakaro eigoje pavyko atskleisti, kad meniu, kurie buvo paslėpti nuo klientų, gėrimų kainos yra mažesnės:D
Ką aš galiu pasakyt apie visą renginį? Buvo vavavyva vakarėlis! Tiek juodų pačio įvairiausio amžiaus žmonių vienoje vietoje tikrai nebuvau mačiusi! Kalbant apie elgesį koncerto metu, tai teigiamos emocijos buvo žymimos:
  • Keliamu kumščiu į viršų
  • Keliamu "l...l" į viršų
  • Šūksniu "hey hey hey" į ritmą
  • Urzgimu (apie tai aš vis klausinėjau mielos kolegės Giedrės, kodėl Jūs taip darot: ) sakė nžn)
  • Galvos judinimu (aktyvesniu arba pasyvesniu)
  • Pogu
  • Plojau ten turbūt tik aš:D

Turiu savitą požiūrį į metalo grupes: skiriu mėšlą nuo ne mėšlo:D mėšlas (net 2 grupės) man buvo absoliučiai vienoda instrumentuotė kai tarkuoja vieną ir tą patį, o ne mėšlas kuo įvairiausi gabalų ritmai:D Didų įspūdį man paliko grupė puiki grupė Kielwater, kurios vokalistės (vienintelės moters ant scenos) po kiekvienos dainos mes prašėme nusirengt, o ji vis apsimesdavo, kad nesupranta. Grojo jie man visai neprastai, su draivu, šokau ir dainavau visaip ir stebėjau kaip vokalistė rangosi ten visaip seksualiai, kas didžią dalį įspūdžio man ir sudarė:D ge-ras ten, rimtai. Aš taip nemoku, bet šokau ten ir kračiausi savaip. Tas matyt visai patiko aplinkai ir neužilgo ausyje išgirdau tokį šnypštimą "labas, kaip tau sekasi" vos sekundei viena pasilikau, nes vienas blogietis mano alų išmušė man iš rankos, bet greit susisgribo, kad reik atpirkti:D

Jos mes prašėm nusirengt

Dar nerealiai patiko man (kaip ir visiems turbūt) latviai Sanctimony! Kokį velnią jie ten grojo aš nežinau (absoliuti stilių makalošė su rokenrolo ritmika), bet į vakarėlį įsijungė absoliučiai visas klubas, pirmą kartą tokį velnišką tūsą mačiau su visais vyrukų šokinėjimais į publiką ir tt.! Bet kaip smagu buvo, iššokinėjau sveikatą ir kai mes su T. šokdavom ten, tai žmonės padarydavo erdvės! Taškėmės su kompanija kaip kokie hardcore karalaičiai:D mano plaukai ryškiai ten dėmesio sulaukė, nes užvožiau man atrodo kelis kartus kažkam su jais:D




Oplia: )

Grojant legendoms Meressin (vokalistas atrodo kaip meškinas!) ir kolegoms mojuojant Žemaitijos vėliava jų garbei, tokio tūso nebebuvo, bet stojo patriotiška nuotaika! Dagiau negaliu nieko pasakyt, nes jaučiausi pavargus, o ir prie mano akių subaladojo du jaunuolius ten :)) nutinka dalykų, paaiškino man T.

Apibendrinus viską, tai tikrai laaabai kietai ten viskas buvo. Namuose man tokia muzika nesiklauso ir nemanau, kad kada klausysis. Nuo situacijų, atmosferų, nuotaikų viskas priklauso ir susiklauso:}
Po visko važiavome į vienos žvaigždutės Šiaulių viešbutaitį "Salduvė" ir apturėjom baisiai kietą maždaug dviejų valandų miego nakvynę, apie kurią galėčiau dar vieną tokio ilgio dienoraštį parašyt:D labai taip nuotykingai ten atšventėme gimimo dieną su triukšmingais kaimynais:} mano gyvenimas tiesiog pilnas romantikos, kai pagalvoju:D
O maždaug pusę devynių ryte man įtartinai nieko neskaudėjo, ausyse kažkodėl po 7 valandų metalo niekas neūžė ir vėl sėdėjome taksi, (jie Šiauliuose labai pigūs) lėkėme į stotį, iš kurios važiavome į Klaipėdą, nes turėjau ten pristatyt poną T. groti koncertan, startavusiame 12h Klaipėdos universitete. Ten aš buvau operatorius ir fotografas, bei truputį dvasinis grupės lyderis: ) pajūryje pabuvojau dar 6 stebuklingas valandas, kurios dėl kaikurių dalykų įtraukė 12.12 į mano atmintį, ir po to atsimenu tik pro autobuso langą pamatytus gimtojo Kauno žiburius.

Tai tiek sutrumpintoje versijoje apie nepaprastų nuotykių ir stebuklų kupiną kelionę į Šiaurės Lietuvą!: )

2009 m. gruodžio 10 d., ketvirtadienis

Prabėgtukas

Paskutiniosiomis dienomis buvau tiesiog "įmesta" į viešųjų ryšių gamybą - niekas nesikeičia, visdar turiu priverstinai imtis dalies iniciatyvų, idant sąžinė ir reputacija liktų nepažeista ir aš pati apsaugota nuo visokių moralinių kančių. Turėjome vieno šaunaus mūsų kurso atlikto tyrimo viešą pristatymą-spaudos konferenciją Kauno miesto savivaldybėje. Džiaugiuosi, jog neteko kalbėti, neskaitant nesmagių minučių, užimant žurnalistus, kol nebuvo pagrindinių įvykio herojų. Aišku, niekas neprasidėjo laiku, pagrindinis žurnalistų dėmesys buvo kitur, būta techninių nesklandumų, bet šiaip viskas praėjo visai gerai!

Žvelgiant į gerąsias naujienas ir šviesiąsias puses, man sekasi gerai, esu palyginti geros sveikatos būklės bei nuotaikos. Šiandien nusipirkau ultramegakietus marškinius ir retro reivo rausvais elementais papuoštus akinius už keletą litų ir taip pradžiuginau save ir aplinkinius, nes akinius pamilo visi! Taip pat sudalyvavau akcijoje "imk nemokamą picą kol gali" ir iš tikrųjų ją gavau! Klasiška visgi tie nemokami dalykėliai. O tereikėjo tik užsiregistruoti internete ir gauti juokingą slaptažodį. Na, bet čia erzinu visus, nes sakė, kad akcija jau išdalino viską *rodo liežuvį*
Rytoj su mielu Elviu išvykstu į Nepaprastų Stebuklų ir visokių šaunių dalykų kupiną kelionę į Šiaulius ir pajūrį! Imsiuos netradicinio sau amplua ir visa tai man tikrų tikriausias iššūkis. Jau dabar nujaučiu, kad patirsiu ten neįkainojamų įspūdžių, kuriais pažadu pasidalinti čia: )
Na, ir paskutinė džiugi iki nebegalėjimo naujiena yra ta, jog rengiame dar vieną flashmob akciją jau ateinantį antradienį: ) Tai ne tik puikus būdas praleisti maždaug dešimt gyvenimo minučių, pasikraunant beprotiškai gerų emocijų, bet ir galima sutikti mane, grojančią pirmu smuiku: ))

Gražaus savaitgalio, mano mielas skaitytojau!

2009 m. gruodžio 5 d., šeštadienis

Gerb. Kalėdų Seneli,


Kaip visuomet Kalėdos Tau artėja per greitai ir kaip ir kasmet esu, ko gero, komplikuočiausia asmenybė kalėdinių norų klausimu visoje Visatoje, nes man paprasčiausiai užtenka to, ką turiu, kad ir kaip su tuo negalėtų susitaikyti aplinkiniai ir Tu, mano mielas Seneli. Be to, man visai patinka netikėtumai!: )
Todėl šiais metais, norėdama sumažinti egzistencines kančias visiems aplinkui, nuo pat rugsėjo(!) mėnesio pačiose netikėčiausiose vietose ir situacijose uoliai užsirašinėjau dalykus, kurių netikėtai pasigesdavau savo kasdienybėje:
  1. Kapodasterio;
  2. Naujų ausinių mano mp3 playeriui. Būtų gerai "Creative" ir kuo paprastesnės, tuo geriau ir pigiau;
  3. Vilnonių kojinių poros. Senosios, šveniai tariant, sudilo;
  4. Norvilų vaikio;
  5. Saldainių. Čia niekuomet neprašausi, mielas Kalėdų Seneli, nes Kalėdos be saldainių yra kažkoks absurdas;
  6. G. Česonio atvirukų rinkinio "Kaunas - miestas Santakoje";
  7. Visuotinio supratimo;
  8. Bendravimo psichologijos vadovėlio;
  9. Taikos Žemėje;
  10. Kompaktišos kitų metų darbo knygelės.
  11. Kokio nors šaunaus diržo džinsams, būtų gerai, kad jis nešokiruotų visuomenės savo spalvomis;
  12. Šiltų pirštinių;
  13. Naujos "Batmano" maikutės. Senąją tėtis kraupiai išskalbė ir taip sukėlė mano širdgėlą, kurią jaučiu iki dabar!
  14. Savaitgalio prie jūros;
Va toks tat mano praktiškų ir naudingų norų sąrašas ateinančioms Kalėdoms!

2009 m. gruodžio 3 d., ketvirtadienis

2




2009 m. gruodžio 2 d., trečiadienis

Apie atradimus arba viva la Samogitia!

Jau kurį laiką galvoju apie kokios nors naujos kalbos mokymąsi, taigi, turėti naują hobį, atveriantį naujus horizontus. Na, bet nesugalvoju aš niekaip kas čia man taip patiktų, būtų įdomu ir naudinga, nors buvo kilę visokiausių minčių po savaitės Taize. Bet koks gi šio įrašo tikslas?
Sėdėjau šiandien ant kursiokės lovos, lydydama smegenis finansinėmis investicijomis, ir netikėtai suvokiau, kad net pati to nesuprasdama, pastaruosius mėnesius uoliai mokaus vienos kalbos savaime! Sunku tuo patikėt, bet tai yra tiesa! Aš šiek tiek prasimušiau rokoutis žemaitėšką - nu mažens kalbo bendrėne kalba, tudiel monei gan sunkę enas tonkei i ne tep išen. Mon tai yr didlės atradėmas, ba pati api tai vėsai nemislyjau!
Visada buvau gabi visokiem akcentam ir kalbos manieroms ir yra nerealiai keista žinot, kad kažką pagavau kaip reikiant:D

Aneim joks skėrtoms grynakraujė ane grynakraujė to esi. Tėk žemaitis muok pasakyt "vėinioulėka". Pagal tuo žuodė pasakymą anei tėkrėn žemaitėškomą.
Todėl visi kartu... Vėinioulėka!

p.s. teisingai ištartas šis slaptažodis dažnai gali išgelbėti iš sudėtingos situacijos!

 
Blogger design by suckmylolly.com