2013 m. vasario 25 d., pirmadienis

Apie kovą, šėlsmą ir gyvenimiškus nutikimus

"Revoliucijai kilti būtinos dvi sąlygos: reikia turėti prieš ką maištauti, taip pat reikalingi realūs maištautojai. Apranga neturi reikšmės, dėl laiko ir vietos - paprastai dalyvaujantieji gali nesunkiai prisitaikyti vienas prie kito". Tikras trofėjus iš knygų mugės - Woody Allen smulkioji proza. Smagu ir galėti atrasti laiko pasidžiaugti sėdint eilėse pas gydytojus. 
Gero savaitgalio būta: Vilnius visad dvelkia nuotykiais ir naujais patyrimais. Šįsyk atradau  naują santykį su krepšiniu. Pagaliau prisiruošiau prasilakstyti, pasigrumti už tėvynę su damom dėl kamuolio ir netikėtai  pajutus kovos džiaugsmą, pasitempiau raiščius. Taigi, besileidžiant iš ketvirto aukšto staiga pasidarė liūdna, kad nūdienoj tiek daug laiptų. Geriau pagalvojus, nuoširdžiai nieko nesigailiu! Bet vis tiek vietoj moralo pridėsiu paveikslėlį.


Vis gi, man tokiai dinamiškai darbuotojai, nieko nėra geriau  kaip nubudus visa esybe pajusti darbo nuotoliniu būdu malonumus: paspaudi mygtuką ir tu jau darbe. Nuostabu. Tiesiog nuostabu. 

O kad fone nebūtų tuščia, pridėsiu savaitgalio audio trofėjų:

2013 m. vasario 14 d., ketvirtadienis

Apie įkvėpimus

Mane įkvepia žmonės. Labai mėgstu įvairias kuriančių žmonių knygas kur dalinasi patirtimi, ar užsimena kaip rūpinasi savo kūrybiškumu. Taip, neretai tos knygos būna parašytos taip, kad ir kvailys suprastų, bet negaliu paneigti, kad įkvepiančių momentų galima rasti kone visada :}

Šįsyk kviečiu žiūrėti. Arba klausyti. Arba skaityti. Arba daryti viską vienu metu. Šauni kalba:

2013 m. vasario 13 d., trečiadienis

Raudonskruostės magistrantės memuarai


Kaip tik sėdau pašiugždenti lapų kol kas baugiai atrodančiam pirmadienio pristatymui ir staiga aplankė kraupokas suvokimas. Niekad negalvojau, kad mokslas galėtų būti kaip penkta koja. Man patinka studijuoti, diskutuoti ir domėtis, bet... po galais, kažkaip norėtųs ne dabar, kai visur aplinkui tiek įdomių vienąkartištinkančiųgalimybių ir užsiėmimų, kuriuos diktuoja gyvenimo būdas. 
Nejauku prisipažinti, bet savotiškai kenčiu: iš viso studijų proceso daugiausiai džiaugsmo ir smagumo patyriau adrenalino kupiname atrankos etape - mūsų  tieeeeeek daug, o finansuoja tik kelis! Mano nepaliaujamam strikinėjimui ir plojimui rankutėmis, įstojau į tą vietą ir... dabar jaučiu didelę gėdą prieš dėstytojus, kurie pasakoja įdomius dalykus, skatina mane tobulinti anglų kalbą ir domėtis giliau, o aš atsidėkoju vėlavimu, padriku  lankomumu, neskaitytais skaitiniais ir nesenkančiu smalsumu. 
 Jaučiuosi it nepateisinčiau vilčių (labiausiai gal mamos) ir nepelnytai bausčiau tuos, kurie šansu tiek daug išmokti galėtų pasinaudoti geriau. 
Manau, šis suvokimas nebūtų toks kraupus, jei ne tie rudenį išmėginti mažyčiai dėstytojo batukai. Pasirodė tada, kad nėra nieko blogiau už tokius kaip aš - regis, nelabai aišku ko čia ateinančius, nuolat nenusėdančius ir ieškančius galimybės išsisukti su viltimi kitąkart pasistengti geriau.

Regis, prasideda skilties "Valio knygoms" renesansas.

2013 m. vasario 9 d., šeštadienis

Pažintis su Norvegija II: likusios dienos

Vakar iš esmės nevyko nieko ypatinga - dirbau darbus nuotoliniu būdu, patyliukais pažindinausi su už sienos gyvenančiu norvegu ir gaminau nacionalinius patiekalus. Nuostabu, kad čia yra grietinės! Tačiau kalbant apie norvegą kaimyną už sienos, tai savo buvimu jis parodo, ką mano apie rytų europiečius - vengia jų ir savo dienotvarkę derina prie pastarųjų darbo laiko: skalbia, kai nieko nėra, gamina valgyti tik kol nieko nėra, o vakarais, kai visi grįžta, tyliai tyliai tūno kambaryje, jei susiduria - nekalba.
O šiandien pasidarėm Šeštadienį ir išriedėjom apžvelgti apylinkių, pasukome į Ryfylke regioną. Tikrai gražu čia, kaip paveiksliukuose kadais regėtuos knygose. Tiesa, už super ekskursijas reikia atsilyginti: niekad nemaniau, kad gyvenime teks mokėti ir kirpti (kaip ir programuoti / maketuoti / ...). Antras kartas jau tikrai arti teisybės! Pirmas buvo... na, ačiū Dievams ataugo jau:-)) Sutaupėm kelis šimtus kronų, kuriuos išleidom keltams ir saulėtai dienai kalnuose. Gaila, bet rytoj lėktuvas namo.

Fotoreportažas. Plaukiam į Ryfylke:
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

2013 m. vasario 7 d., ketvirtadienis

Pažintis su Norvegija II: 2 diena

Čirviniai blynai, kava kamštyje ir vietinės įžymybės.








2013 m. vasario 6 d., trečiadienis

Pažintis su Norvegija II: 1 diena

Kai pagalvoji, seniau autobusais važinėdavom, o  dabar vežioja lėktuvai. Kaina praktiškai nesiskiria, tik didėja atstumai. Dar prieš Kalėdas suradusi gerą pasiūlymą, vėl nutariau prašvilpti paskutinius atostogų likučius 'ant norvegiškos dietos'. Tai štai aš vėl Stavangeryje, vėl atostogauju emigrantiškuose batuose ir kasdien rašau dienoraštį.
Šįsyk daug kas pasirodė kitaip - daug optimistiškesni keleiviai skrido (tiesa, išvykimo laukė ištisas liūdesio debesis), apėmė visai kitoks susitikimo džiaugsmas, kalnai neberaižo akies, o namuose pasitiko keista ramybė ir naujos taisyklės: rūšiuoti šiukšles bei viską sudėti į stalčius. Kol manęs nebuvo, išsikraustė ispanas ir, palikęs tris lietuvius ir norvegą, išsivežė betvarkę.
Vis dar stebiuosi kainomis ir parduotuvėje nežinau kur dėtis - ryškiai spindinti J. Bieberio knyga kainuoja 178 Lt, kiaušiniai 13 Lt, o gerti pigiausią alų iš skardinės namuose yra tas pats, kas užsisakyti bokalą  restorane Vilniaus senamiestyje. Žodžiu, tai tikrai ta vieta, iš kurios lauktuvių nevežioju:) Patrypčioję pirmyn-atgal po vieną skardinę vis tiek nusipirkome. Ant manosios nupiešta žydiška šešiakampė. Intriguoja.
Man patinka klausyti keistų emigrantų istorijų: ilgainiui gyvenant Norvegijoje patenki į uždarą ratą, informacija tave susiranda. Lietuviai čia gerai įsirausę - egzistuoja paslaptingi  lietuviškų prekių taškai ir gudrios išgyvenimo strategijos. Tad šįvakar vakarienei taškų ir mano lauktuvių derinys - Vilniaus Pergalės triufeliai, šviežia juoda duona, rūkyta dešra ir Volfas Engelman alus.

Šeštadienį vyksim į kalnus.

 
Blogger design by suckmylolly.com