2010 m. gegužės 31 d., pirmadienis

Beveik vasaros dienoraštis

Esu dėkinga šios dienos didvyriui Laurui, kuris egzamino metu man paskolino skaičiavimo mašinėlę. Tu esi geriausias!
Labai norėjau tai parašyti. O šiaip šiuo dienoraščiu kuo nuoširdžiausiai sveikinu save pabaigus pirmąją išankstinę sesiją likus lygiai vienai dienai iki vasaros! Pavarei, Dovile, aš tavimi netikėjau! Šią akimirką jaučiuosi pelnytai šauni ir klausausi šaunios dainos.

Kadangi rytoj pasidabinusi šypsenomis ir geromis nuotaikomis vyksiu į mielą Klaipėdą įsidarbinti, nusifotografavau dokumentams. Jei anąsyk atrodžiau kaip žavingas vaikas pilnais žandais karamelių, tai dabar nuotraukoje primenu žavingą pasikėlusį lavonėlį (damos, juodas golfas nėra geriausias pasirinkimas). Tiesa, asmens medicininės knygelės tvarkymas irgi nepraėjo be linksmybių - kai tų baisių apžiūrų kabinete pasakiau, kad esu sveikut sveikutėlė kaip ridikėlis, mane patikrino melo detektoriumi - pamatavo pulsą ir pirmąsyk gyvenime kai reikėjo jis buvo normalus! Man regis, perėjau į naują lygmenį!


Na ir paskutinė geroji šios dienos naujiena, kad iki Didžiojo Sprogimo, kai nustosiu girdėti verkšlenimus ir mekenimus bei prasidės Pasikeitimai, liko trys dienos. Vūhū!


2010 m. gegužės 26 d., trečiadienis

Apie nuotaikas išankstinėje sesijoje

Bžž, štai ir vėl aš, užsikrėtusi kas pora mėnesių ištinkančia "Valio knygoms!" nuotaika, pačiame sesijos įkarštyje nutariau pasidalinti išgyvenimais. Svarbu pabrėžti, jog dėl visų aprašomų įvykių esu pati kalta - savo noru įlindau į išankstinės sesijos realybės šou ir todėl nieko negaliu kaltinti. Gera naujiena ta, jog oras pasitaikė nekoks ir tai mažina nedoras mintis nuklysti į šoną. Pirmieji įspūdžiai visai fantastiški - darau tai, kas iš pažiūros atrodo sunkiai įmanoma, tai kam aš visai neturiu valios ir prigimtinės sėkmės. Šiandien buvo du egzaminai, o rytoj man šaunia krūva baltų lapų mojuoja dar vienas. Tikra teisybė, kad tai tik 'bakst ir viskas', eidama į auditoriją nieko neturiu galvoje nors mokiausi, na tokia tyla ir ramybė. Tik nuotaikos nebūna dėl pastarųjų jausmų ir apima mažas nerimas. Todėl šiandien pirmąsyk turėjau tiek paruoštukių, kad net nežinojau kur jas ir susikišt, tad sprendžiau opų moterims klausimą "ką rengtis?".

Užtai jaučiu didų šeimynykščių rūpestį ir malonią globą (pavyzdžiui, mama atneša šokolado ir apelsinų, neliepia plauti indų).


P.S. Petraukose užsikrėčiau Solitare manija. Dėl jos labai akis skauda.

2010 m. gegužės 23 d., sekmadienis


Panašu, kad po to, kai išgyvensiu ateinančią savaitę pavadinimu "dvidienos-trysegzaminai", galėsiu pradėti krautis daiktus naujam etapui, nes gavau darbą ir vasarą parduosiu Klaipėdoje.
Šią minutę džiaugiuosi tiek pat kiek skauda širdį.


*įkvepia/iškvepia*
Mano noras išsipildė.
Aš išsikraustau iš namų.

Bakst ir viskas

Įrašo dainelė

Visada maniau, kad esu gana nebaimingas žmogus išskyrus visokias kvailas kalbėjimo telefonu fobijas, kurios yra tik mano galvoje. Bijau pavyzdžiui aš visokių abstraktokų dalykų kaip fizinis skausmas po užpuolikų serijos į galvą ir kitur, Vienatvės, kai lieki viena kaip pirštas po mėlynu dangumi. Todėl ir nevažinėju į užsienius dirbti, kad netyčia taip nenutiktų.
Na, bet šią akimirką turiu žaibiškai atsiradusią ir išnyksiančią Didelę Baimę dėl kurios paskutinėmis dienomis nedaug valgau ir miegu. Aš bijau MAMOS. Baikit krizent, negražu juoktis iš svetimo nelaimės - man tai rašant net prakaitas delnais teka ir kone prasideda migrena. Šita baimė susideda iš nutikusios laimės, nujaučiamos nelaimės ir laukimo komponentų.
Tiesiog jaučiu kaip tiksi laikas mano galvoje, o aš nieko negaliu padaryti, nes turiu sulaukti. O tada... o tada nežinau nė ko tikėtis, nes arba mano gyvenimas įdomiai susikrės ir radikaliai keisis arba liksiu kaip keptas kepenėles kandus ir šiek tiek nelaiminga: ) žodžiu, kaip aš sakau "tik bakst ir viskas".

..šioje eilutėje norėtųsi parašyti 'laukite tęsinio', bet kadangi šį blogą skaitau tik aš pati ir mano mielas ego, tai parašysiu, kad nervingai laukiu tęsinio.

2010 m. gegužės 19 d., trečiadienis

Reklamų dienos

Šiuo metu sėdžiu priešais įjungtą televizorių ir kaip mielas Rolandas "Nekenčiu reklamos". Jau kažkaip nebenoriu klausytis įtikinėjimo, skaityti feisbuko kvietimų į renginius, mane erzina vis išlendantys omnitelio baneriai ir kiti besiraizgantys prieš akis marketingistų velnio išmislai.
Sviestu sviestuo.. t.y. reklama reklamuota, taip pavadinčiau savo kasdienybę. Lyg tyčia lyg netyčia (velniai žino šiais laikais), krūvon supuolė keletas reklamiškai gomurį nuteikiančių darbelių: begerdama kavą rengiau reklaminės GMD kampanijos išklotinę (tuo pačiu susimąsčiau apie tobulinimus), važiuodama troleibusu kūriau reklamines akcijas pardavimų didinimui mano mielam turiukamparašyti, vakar vedžiau smagų mini seminarą apie renginukų reklamos pagrindus Kauno kultūrinei ateičiai, marketingo paskaitai aprašinėjau "Forum Cinemas" rėmimo veiksmus ir lyginau su priešų strategijom, rengiau pristatymą apie plakatų kūrimo dėsningumus ir pavojus. Fjuf, atsibodo jau gerokai, todėl nutarėm rytoj neatsiskaitinėt iš kvailokų radijo reklamos gamybos patirčių.
Va kaip katik išnaudojau savo dienoraštį pabumbėjimui. Nelabai patiko, bet norėjau.
Pažadu dažnai taip nedaryti.

Nebežinau iš kur semtis motyvacijos, tad nuo šiol jos maloniai įkvepia mano geras draugas kompiuteris:


2010 m. gegužės 17 d., pirmadienis

Prabėgtukas

Ką gi, regis, pasiekiau savo proto galių viršūnę - už visus intelektualinius laimėjimus ėmė dygt protiniai dantys!: ) Še Jums, bedančiai, aš jau beveik su visais!

Tikiuosi, kad tai nepamaišys man per rytojaus egzaminą. Žinot, kultūros projektų valdymas yra nejuokais rimtas reikalas, kur mano protiniai augmenėliai turi erdvės išreikšti fantaziją:}

Sėkmės ir laimės užklydėliams! *iškilmingai keliauja valgyti ledųųų*

2010 m. gegužės 14 d., penktadienis

Maži pasidžiaugimai


Kas šiandien gavot gėlių pakelkit rankas! *išdidžiai kelia kairę leteną* (Dovilė kairairankė) ot gavau vieną šaunią pienę ir ji buvo geltonesnė už kitas pasaulio pienes ir puikiai derėjo prie įmantraus VW salono, kur ją ir palikau netyčia!
Ouboi, pasiilgau tokių dienelių su 440 kilometrų autobusu ir visokiais mielais nutikimais, jausmais nors ir 'švelniai lynoja' kas dvi minutes. Tik va šiandien peržengdama mamos valią į Klaipėdą keliavau ne linksmybių vedama, o darbo ganyti - nėra laiko verkti kelius apsikabinus, nes reikia veikti DABAR.. Na, o greta visų rimtų reikalų pasimaišė ir viena nelabai kokia pica, kalnas šypsenų ir mielų dalykėlių.

Šiandien buvo įdomių komplimentų diena:
Ponaitis: "atrodai kaip advokatė šiandien". O dar sako kad vyrai nepastebi ką tu apsirengus ir kitų su išvaizda susijusių dalykų.
Vienas Didelis Žmogus: "visų pirma, krenta į akį tai, jog tikrai seniai matėme taip natūraliai gyvenimo aprašymo nuotraukoje atrodantį žmogų:))" buvo baisiai juokinga, nes aš neturiu padorios nuotraukos ir iškirpau tokią pablūdusiai laimingą save - suveikė kaip reikiant, na, žinote, aš juk negaliu būti kaip visi :D o šiaip kažkaip maniau, kad na nebūtina ten statiškai visiap prie sienos pozuot, bet pasirodo taip daro visi padorūs asmenys.
Iš kito pokalbio: "švelniai tariant, Jūsų gyvenimo aprašymas tikrai vertas dėmesio". Ei, kas gali būti maloniau ieškant sezoninio darbo su ne pačiu geriausiu CV variantu:} suteikia vilties pajamt kažką gero!


Todėl tokiomis nuotaikomis visaip besišypsodama skubu ruoštis pamišėliams egzaminams ir kitiems velnių išgalvotais mane prakeikusiais akademiniais darbiūkščiais pabaisiūkščiais.

2010 m. gegužės 12 d., trečiadienis

Na gerai gerai, ramybė praėjo ir paskutinio dienoraščio įvykių pasekoje pasidariau gana nelaiminga. Vūhū.

*klausosi motyvaciją kelti turinčių dainų, kurios neveikia*


(po dviejų valandų):
Gyvenimiška kiaulė kai pagalvoji - kitus motyvuoti imtis dalykų galiu, o savęs nesugebu.

*apkabinusi kelius linguoja kampe*

2010 m. gegužės 10 d., pirmadienis

Apie (ne)sėkmės savaitgalį


Jei aš nebūčiau aš, tai šis dienoraščio įrašas galėtų būti pilnas nusivylimų, skaudulių ir visokių kitokių negatyvų, tiek skaudus, kad po trijų sakinių skaitytojas paspaustų garbingąjį X lango kampe, o aš pati paspringčiau kaip katė pūkų rutulėliu tuo, ką rašau. Kad būtų lengviau viską įsivaizduoti, o ir kada nors galėčiau su įdomumu paskaityti, apžvelgsiu viską iš dviejų pusių:

Savaitgalio siužetas negatyviai: išvykau šį savaitgalį su N. apsiuostyti vasaros darbo ir nuo pat pradžių prasidėjo visokie nesklandumai, kaip kad 7:53 ryte mano ir kolegės N. kelionė plentu keletą kilometrų, nes autobusas neužsuko į Nidą ir tiesiog iššokom. Kad atėjus mane įmetė visai ne ten ir ne taip, į kur atvažiavau, ir tai kaip turėjo būti iš tikrųjų. Kad buvau nepasiruošusi stoti į tą poziciją tiek apranga, tiek morališkai, todėl buvo švelniai tariant ne taip lengva. Kad galop vakar stebuklingu būdu prasilenkėm su kuo reikėjo ir likom absoliučioje nežinioje gerai savaitei, kad mums išvis nesumokėjo kaip žadėjo (paskaičiuokim savaitgalio kaštus į Nidą ir joje), kad taip ir neaišku, ką dirbsim ir kokiomis sąlygomis, ir daug kitokių nusivylimų, kurie nutiko netikėtai ir netyčia, kad mes tikrai labai daug tikėjomės iš šio savaitgalio ir kad nebežinau iš kur prasimanysiu pinigų ir apskritai ką darysiu toliau.

Bet kitavertus: savaitgalis turėjo tikrai ne vieną pliusą, kuriuos net sunku sudėti į krūvą. Pavyzdžiui, kad į Klaipėdą su man nepažįstamais trimis rich-bitch nuvažiavau žymiai pigiau nei esu įpratusi, ir pakeliui buvo visai neblogas pašnekesys, leidęs man suvokti, kokį šaunų gyvenimuką aš sau susikūriau, nors ir neturiu tokio mersedeso ir nerūkau fancy cigarečių. Nes vėliau numalšinau savo ilgesių fontanus, krioklius ir kitokias čiurkšles, o tai neįkainojama. Penktadienio vakaras buvo smagiai absurdiškas ir toks klaipėdietiškai pamišęs. Praleidau visą savaitgalį gerame kurorte, neprastame viešbutyje ir realiai tai buvo pirmas rimtas mano vizitas Nidoje. Pliusas sau, jog prireikus sugebėjau į situaciją reaguoti šaltai. Per savaitgalį išmokau "Sapnų fėjos" amato paslapčių - posakis kaip pasiklosi, taip išmiegosi galiojo maždaug aštuonių mano sutvarkytų kambarių lankytojams. Kad turėjau progos susipažinti kaip veikia viešbutis kaip organizmas, kiek ir kaip dirba personalas ir kaip viskas yra iš tiesų ir nuo šiol atleisiu kambarinėms radusi dulkelę, nes tam tikrai yra priežasčių. Mes turėjome visrakčius, stebuklingus kambarių kvepalus ir visokių kitokių įdomių dalykėlių, o N. tvarkydamasi rado butelį gero vyno! Miegojome kaip princesės kambaryje už 200Lt ir mėgavomės vaizdeliu už lango ir smagiu vakaru bei geru miegu puikioje lovoje. Sužinojome tikrai daug praktiškų dalykų ir nuo šiol gerbiame kambarines, nes jos fiziškai tikrai stiprios moterys (ok, ir vyrai). Pliusas N., kad buvo kartu su manim visame tame jovale, ir kad apie daug ką pasikalbėjome. Pliusas ir kelionei atgal į Klaipėdą, kraštovaizdžiui, mintims. Netikėta buvo tai, jog penktadienį aš žiūrėjau į tą patį keltą ir krykštavau, o sekmadienį parplaukiau juo pas besišypsantį ir laukiantį žmogų, nes mus kaip filme skyrė MARIOS. Naktiniam kino seansui ir visokioms mieloms smulkmenoms, iš kažkur atsiradusiai ramybei, kuri su manimi iki dabar.

Nepaisant visokių akibrokštų, netikėtumų, aš pailsėjau, nes tai buvo toks kitoks savaitgalis kitur ir kitaip nei tikėtasi. Visai nieko nesigailiu, nors švelniai tariant, mano gyvenimėlis susikratė, bet kažkaip džiaugiuosi viskuo kas nutiko, nes visada manau, kad niekas nevyksta be reikalo. Jaučiuosi tarsi grįžus iš ilgos ilgos kelionės, kuri kažką truputį pakeitė.
Šią minutę esu gana laimingas padarėlis, nors ir nelabai žinau, ką darysiu toliau:)

2010 m. gegužės 5 d., trečiadienis

Kaip aš rengiuosi sportui ir sprendžiu galvosūkius

Man sportas seniau buvo darbas už baro - visą dieną ant kojų su patūpčiojimais ir palakstymais su kliūtimis, minimaliu matinimusi 'kaiyralaiko' ir kitais priedais. Na, ir aišku nuo litrinių bokalų pildymo labai rankų raumenys auga, klientai augina kantrybę, pildo piniginę ir šiaip moko mandagumo.
Kai greta šiek tiek dirbau padavėja, tai turint dvidešimt du stalus vienu metu savo sąskaitoje, nubėgdavau tikrai daugiau nei dvidešimt kilometrų per dieną su įvairiausio rango svoriais ir šypsena už žandų, slepiančią pagiežą neatsakingiems kolegoms: ))
Maniau, kad mečiau šį sportą foreva, bet teks šią vasarą grįžt sportuot. Dalykas tas, jog Dovilė greičiausiai rado darbą, galintį ją išgelbėti nuo emigracijos ir bado ir tatai *fanfaros* senas geras aptarnavimo verslas... bet Nidoje! Jokių išeiginių, tik daug saulės ir darbų. Šį savaitgalį išvykstu bandomąjam apsiuostymui, tačiau viskas ne taip jau ir paprasta: nedirbau gerus metus, o su padėklu nesu vaikštinėjus apskritai ir nemoku. Apipilti turtingą magnatą, matyt, nebus dovanėlė ir kava neatsipirksiu, todėl šiuo metu po namus vaikštau su didele kepimo skarda ir 'at my service' nešioju sau arbatą prie kompiuterio. Va taip va sprendžiu praktikos trūkumo galvosūkius. Rytoj laukia treniruotė su penkiomis lėkštėmis. Jau galime pradėti lažintis kaip man seksis!

P.s. Nioup, 'Solitare' galvosūkis visdar neišspręstas.

2010 m. gegužės 4 d., antradienis

Prabėgtukas

Taip keista, na taaaaip keista neįtikėtinai, kad aš turiu laisvo laiko! Sėdžiu sau, iš neturėjimo kur dėtis ilgiuosi visokių žmonių ir smulkmenų, nežinau ką nuveikti, net kursinį pribaigiau kiek ten išėjo. Ir vistiek laiko liko! Tad visą pavakarę žaidžiu seną gerą 'Solitaire'. Tik nebežinau ar aš pasidariau kvaila ar tas žaidimas labai protingas, nes iš kone keturiasdešimties partijų pavyko laimėti vos šešias! Dovilė yra išties piktas, bet azartiškas žaidėjas, todėl dėlioju kortas toliau, vildamasi suprasti šito paradokso esmę *atsidūsta*

O kaip laiką švaistote Jūs?
P.s. Atrodo, jog dėl šeštadienio pakliūsiu pas miesto merą 'ant kilimėlio':) Fain!

2010 m. gegužės 3 d., pirmadienis

7

2010 m. gegužės 2 d., sekmadienis

Gatvės muzikos diena Kaune 2010: Įspūdžiai iš užkulsių


Pasidomėjus įvairiais atsiliepimais internetinėje erdvėje galiu teigti, jog šiais metais Gatvės muzikos diena Kaune praėjo daug geriau nei pernai! Už visa tai dėkoju Kauno miestui, nes Gatvės muzikos dienos esmė yra visuomenės iniciatyva.
2009-aisiais akustiškai grojančių reikėjo paieškoti, o vakar jau dienos pradžioje kone kas antras praeivis nešėsi gitarą, ir Laisvės alėja skambėjo nuo pat 12 valandos! Tiesa, neišvengėme garsinių susikirtimų - iniciatyvas reikėjo sutalpinti tada ir taip, kaip atlikėjai norėjo pasirodyti. O jei juokaujant - daug kas gi norėjo, jog būtų kaip Vilniuje - šiuo aspektu, manau, buvome labai panašūs:))

Esu dėkinga visiems, kurie padėjo ir prisidėjo, kurie atėjo ir mėgavosi diena. Likau nustebinta sukurtos auros, solidarumo, tvarkingumo, pagarbos ir pavyzdingo viešosios tvarkos laikymosi. Nesulaukiau nė vieno grasinančio ikiteismine byla skambučio ir apskritai visos dienos metu jautėsi šventės atmosfera, žmonės ilsėjosi, buvo drauge. Praktiškai visos ruoštos dienos staigmenos išsipildė, tai teikė daug džiaugsmo, nes kurti dienos programą buvo nelengva. Atlikdami pailsėjome ir patys sudalyvaudami įrodėme, kad visai nebūtina turėti auksinį balsą, mokėti groti - yra ir kitų puikių priemonių kurti gatvės muziką.
Ačiū Monikai, ačiū Irmantui ir visiems savanoriams bei koordinatoriams buvusiems įvykių centre ir pakentusiems mano raganystes *juokiasi*

Nuostabu visgi, kai idėjos tampa realybe ir supranti, kad viskas yra įmanoma, jei labai nori. Tikrai įmanoma! O linksmiausia, manau, jog niekas nežino kokio absurdiško mažumo biudžetą turėjome. Jei pernai apie kone trigubai didesnę sumą vienas žmogus pasakė "Maniau, kad tik Jėzus Kristus sugeba su vienu kepalu minia pamaitinti", neįsivaizduoju ką jis galėtų pasakyti šiandieną. Tačiau svarbu čia ne skaičiai, o rezultatas, kuris šiandieną džiugina.
Ir, žinoma, nepadėkoti negaliu tiems žmonėms, kurie išgelbėjo šventę - miesto merui A. Kupčinskui už globą (ir dar už bučinį į skruostą viešoje vietoje:)) ir visam Kultūros skyriui, kad visada padėjo kuo galėjo.

Kaip įvykį matė 15min fotografai E. Ovčarenko ir A. Koroliovas :
Inicijuota akcija "Muilo opera": burbulų improvizacija skambant muzikai!

(Dovilė apžiūrinėja padėtį:D)


Maža dalelė šventės akimirkų:








DRUM2GETER šventės uždarymui:









Daugiau nuotraukų "pas Delfi" (ačiū Augustui) ir pas kauniečius (feisbuke ir pavyzdžiui čia)!

Smagiai pavargusi ir itin peršalusi
Dovilė

P.s. kitą sekmadienį interviu su manimi rodys Pūko TV laida "Kultūros aidai":))

 
Blogger design by suckmylolly.com