2013 m. sausio 31 d., ketvirtadienis

Apie efektyvaus darbo strategijas

Mielas dienorašti,

Tai bent savaitėlė! Nuo Energetinių Vampyrų atakų iki pilnaties vilkolakių. Kartais niekaip negaliu suprasti, kaip žmonės gali būti tokie erzinantys ir juokingi vienu metu. Nuolat  juokingokai nervuojuosi ir gestikuliuoju rankomis, kai visa tai pavertusi į apgailėtiną juokų situaciją pasakoju kitiems. Šiaip visada papasakoju, nes tos situacijos niekaip galvoje netelpa.



Pagalvojau, kad be gero vaibo (na gerai, ir kavos) darbe aš niekaip negalėčiau. Darbas mano  yra toks gan standartinis  (būti mandagiai, visą dieną į kompiuterį žiūrėti), tai tenka ieškoti pramogų. Užsiimu įkvepiančios muzikytės leidyba darbovietės kvartale, smagių istorijų pasakojimu ir geros nuotaikos laiškų rašymu kitiems kolegoms. Pastebėjau, kad tai užkrečia, bet nekenkia darbo rezultatams. Tai kiti bendradarbiai kartais rengia 'kvailiausių užduodamų klausimų' ir 'keisčiausių darbinių situacijų' inscenizacijas, o pietų pertraukėlės ir skambučiai 'su reikalais' tampa visai smagiu laiku. O dar visi laisvamaniai bičiuliai man sako, kad dirbti nuo 9 iki 18 yra baisiai sunku, nuobodu ir neįmanoma. Ne! Čia pilna erdvės kūrybiškumui, jei tik nori jį matyti.

Beje, jei turite naudingos patirties kaip kovoti su asmeniniais Energetiniais Vampyrais, pasidalinkit. Burtai, užkeikimai, murmelės, užpilai, užgėrai - welcome!

2013 m. sausio 25 d., penktadienis

Penktadienis

Šiaip jau darbinė savaitės produktyvumo progresija penktadieniams yra ne itin maloninga (o, pirmadieni, prašau ateik negreit). Penktadieniai yra visuotinė maža, smagi paslaptis - toleruoti subtilią simuliaciją (pabėgt anksčiau, gerti kavą ilgiau) ir slapta sau džiūgaut dėl artėjančių kiekvienam savų malonumų. Ir kaip būna keista, kai šioje smagėjančioje rutinoje nutinka atvirkščiai, kai verpi ratelį ir galo nematai. Kaip šiandien.
Tik šiandien toks visuotinis gerų naujienų ir malonių darbų penktadienis. Visai neprieštaraučiau, jei tiek geros nuotaikos ir geranoriškumo aplinkui kasdien būtų daugiau. Ypač darbądieniais. Na ir gal dar per pilnatis.

2013 m. sausio 24 d., ketvirtadienis

Prabėgtukas


Susimąsčiau, kad mano kely gražiausios draugystės atsirado  iš iššūkių ir kasdienių pasitikėjimo vieni kitais pamokų darbinėje aplinkoje.
Iš kolegų tapti artimais draugais tikrai labai gera, o iš artimų draugų pavirtus kolegomis... dažnai draugystės išlaikymas tampa ištisu darbu.

2013 m. sausio 23 d., trečiadienis

Apie mažyčius džiaugsmus ir bauginančias procedūras


Šįryt, darbo dieną, pabudus be žadintuvo ir nusišypsojus saulei visa esybe pajutau darbo nuotoliniu būdu turint biuletenį gerumą: galima legaliai praleisti tą nešaunią dalį, kai turi praustis, rengtis, piešti veidą ir eiti, važiuoti per šaltį, įsijungti radiatorių ir, laukiant kol kabinetas sušils, guostis puodeliui arbatos. O dabar tik vienu mygtuko mostelėjimu įsijungi kompiuterį ir šypsaisi sau iš lovos. Nuostabu. Tiesiog nuostabu.
Atsimenant, ką aš manau apie daktarytes ir visa tą siaubą, kurį turi patirti norint pamatyti savo gydytoją, šįsyk likau nustebinta, kad nieko uber baisaus nenutiko. Tik baisiai bijojau skambinti gydytojai, nes nemėgstu skųstis. Matyt, čia vėl likimo kiaulytės padėjo, kadais atsitiktinumo dėka loterijos būdu gavau gydytoją, katra iš tikrųjų nė kiek nesiožiuoja, tiesiog eina prie reikalo. Tai mes nors labai retai matomės, sutariam gerai. Dar man patinka, kad ant jos durų kybo lipdukas  "geriausia padėka gydytojui - jūsų šypsena". Tebūnie tai melas, bet vis tiek nudžiugino, nes nesuprantu šio finansinių padėkų kulto (na gerai, jam ir neuždirbu), nes, pavyzdžiui, mikriuko vairuotojui juk nereikia mokėti į kišenę, kad mane pristatytų į vietą?

Šiaip ar taip, miegas ir ramybė man yra geriausias vaistas. Ištrūkimas iš rutinos - maža palaima. Ypač prieš tokį šėtonišką vasarį, koks kaip tik manęs ir laukia.
Nesirkit, laikykitės. Linkėjimai iš lovytės!



2013 m. sausio 18 d., penktadienis

Prabėgtukas

Nežinau, ar ten kažkur yra kažkoks tai gyvis, kuris viską planuoja už mane neatsiklausęs, nes panašu į tai. Atsikeli, išsivalai dantukus, apsirengi, pradedi eilinę dieną darbe, o eini miegoti analizuodama visus tądien ištikusius netikėtumus, pokalbius, kupina milijono idėjų, minčių. O, įdomus gyvenime! Tai bent metų pradžia...


2013 m. sausio 14 d., pirmadienis

Apie savanorystės lobius


Šiandien dieną pradėjau komplimentu savo socialinio tinklo sienoje: 'Dovilė yra geriausia Kauno bilietuotoja ; )'. Nusišypsojau it solidi bilietėlių furija ir suskaičiavau, kad bilietus plėšau ir tyčia ar netyčia savanoriauju įvairiuose renginiuose jau maždaug aštuonerius metus. Ir ko gi tai mane išmokė? O gi, bene visko, ką moku, arba leidžiu sau manyti mokanti.
Tai buvo ir tebėra vienos geriausių gyvenimo pamokų apie žmogiškumą, teisingą komunikaciją su žmonėmis (ne-svar-bu, kokį darbelį jie šiandieną daro), apie sąžiningumą, atsakomybę, apie užkulisių kultūrą, svetingumą, lyderystę, apie darbą be didelių kalbų, emocijų valdymą, apie kiekvieno mažmožio svarbą. 
Geri ir blogi pavyzdžiai palenkė į savanorystę stambiu mastu, komandų formavimą, vadovavimą  ir įvairiapusę pagalbą įvairiausiems projektams, lengvos formos kultūrinės savanorystės skatinimą - nuolatinį ieškojimą tokių pačių ir buvimą tarp puikių žmonių, kuriems pirmiausia svarbu ne atlygis, o idėja. Visa tai bėgant laikui sugrįžta trigubai. Tie momentai gražiausi.
Ir man vis dar patinka pardavinėti ir tikrinti bilietus, būti pirmu žmogumi, kurį žiūrovas sutinka. Man vis dar patinka nešioti kėdes, drauge su visais rinkti šiukšles ir paskui eiti išgerti alaus. Nepatinka tik raginti tų, kuriems ilgainiui pagalbos ranką ištiesti tampa sunkiau, nei atsisakyti tuo metu rūkyti cigaretę iš toliau stebint, kaip dirba kiti. 
Nesigailiu nė minutės.
Jei kada reikės bilietuotojos - parašykit :)

2013 m. sausio 9 d., trečiadienis

Apie draugystę ir supynes



Kai galvoju apie draugus ir draugystę, man visad galvoje mes supamės ir juokiamės. Kartą draugė Orinta per vieną iš mūsų nepamirštamų vakaronių pasakė, kad santykiai yra kaip dviese suptis supynėm - pakaitom reikia vis pasūpuoti draugą, jei nori nesustoti. Bet nutarėm, kad per daug vienas supti irgi negali, nes kai pats nesupi, gali ir subloguoti nuo to supimosi, o tada ir išlipt užsimanai. Tai neretai, kai ką nors viena dėl kitos darom, net ir smulkaus, kai bičiuliškai klausi 'už ką čia?' nusijuokiam ir sakom, kad 'pasupau supynę'. Dažnai įsivaizduoju kaip supamės su draugais, kai pagaunu save galvojančią apie sau brangius žmones, kad ir ką bedaryčiau: plaučiau galvą, siūčiau sagą ar verpčiau ratelį ofise.

Bet turiu pripažinti, kad šiais dramatiškais emigrantų laikais supynės tampa vis labiau virtualiu reiškiniu. Dar neatradau formulės kaip efektyviau suptis per atstumą: elektroniniais laiškas, skambučiais, Skype, kaip? 
Ką jūs darot su draugais pabiručiais?

2013 m. sausio 6 d., sekmadienis

Prabėgtukas


Norint išlikti, reikia prisitaikyti.
Taip nejučiom pagaunu save besimokančią dirbti su maketuotojais, o vėliau ir pačią pradedančią ryžtingiau maketuoti; skaitančią techninius raiderius, veliau besiderančią dėl praktiškesnių variantų; uoliai besimokančią administruoti internetinius puslapius, vėliau juos tvarkančią per html kodus, instaliuojančią priedus; o šiandien - trečią interneto projektą optimizuojančią paieškos sistemoms.
Nesu tikra, ko dar artimiausiu metu gali prireikti, bet žinau tik viena - tobulėjimui aš neprieštarauju :)

Ačiū kantriems žmonėms ir Google, kad gali visko išmokyti!

2013 m. sausio 2 d., trečiadienis

Apie pirmą metų nusivylimą

Yra toks nedidukas nemėgiamų darbelių sąrašiukas, tarp kurių puikuojasi visokios tvarkytinos spintos, patalynės įrenginėjimai, nelygių kelnių kantų lyginimas ir batų pirkimas. Šiandien kaip tik bandžiau vėl pamėgti paskutinį. Sutikau daug seniai matytų veidų! Sunku patikėti, kiek daug visokiausių pasimetusių žmonių juokingiausiomis istorijomis apsiginklavę tame pačiame pastate irgi beviltiškai vykdo misiją "Batai". Ir visi taip nesėkmingai, kad namo pareina su naujais drabužiais. Aš irgi. O sako naujais metais viskas bus geriau! Pasirodo, metai nauji, o problemos tos pačios :) Greičiau ateitų pavasaris.

 
Blogger design by suckmylolly.com