2009 m. balandžio 25 d., šeštadienis

Rytinė beletristika

Visos dienos, kaip sako sesė - džiazas ir ne kitaip! Ir aš čia ne visai apie Kaunas Jazz :)
Turbūt jau pripratau nuolatos turėti ką veikti, todėl kai neturiu kuo užsiimt, o tai yra keista, nes iki renginio liko tikrai mažai laiko, imu manyti, kad gal praradau budrumą *juokiasi* Įsivėliau į milžinišku ritmu besivystantį reikalą, reikalaujantį iš manęs daugybės naujų dalykų, o tuo pačiu ir naujų suvokimų.

O svarstant, ką gi vis dėlto apleidau, galėčiau padaryti trumpą sąrašą:
1. Mokslus. Kaip tai atsilieps aš dar pamatysiu. Turbūt po visko būtent dėl to man bus kitoks džiazas ir ne kitaip :))
2. Šeimą. Visi nori kalbėtis, pasakotis, bet, prisipažinsiu, išgirstu ką sako ne visada. Norėčiau dažniau, kad ir pietauti su visais.
3. Draugus. Šiems laiko lyg ir vis po truputį atrandu, bet esmė, kad ne visai sugebu įsigilinti į visas naujienas jų gyvenimuose, nes kartais negaliu sukoncentruoti dėmesio į tam tikrus dalykus. Ar todėl atrodau neįdomi?
4. Pramogas. Svajoju apie teatrą, filmų žiūrėjimus, miegojimus iki pietų, koncertus.

Kalbant apie miegą, tai dabar turiu laiko pamiegot, bet man pagaliau (visų džiaugsmui) pravėrė ausis ir tai man žvėriškai trukdo pūst į akį, nes užmigti subegu tik ant šono. Trumpai tariant - džiaugiuosi pagaliau atėjus rytui:))

Parašiau, perskaičiau ir suvokiau, kad sąrašėlis skamba gana liūdnai, bet taip nėra - šita patirtis, kad ir kiek ji man kainuotų materialių ir nematerialių dalykų yra neįkainojama! Kartais tikrai jaučiuosi kaip radusi lobį:) Bet apie jį ruošiuosi plačiai pakalbėt galbūt kada nors vėliau.

2009 m. balandžio 21 d., antradienis

Dovilė švenčia gimimo dieną

Ir kaip gi aš jaučiuosi?:)
Laiminga.


Ačiū visiems, kurie prisiminė. Ir tiems, kuriems tai padaryti padėjo skype ir one.lt














p.s. dienos linksmuolis:

2009 m. balandžio 19 d., sekmadienis

Kaip pailsėti darbingą penktadienį, arba Alytus man iš tiesų patiko

Man patinka vis trumpam atitrūkti iš kasdienybės, pasineriant į dalykus, kurie išvalo mintis ir kažką gero palieka.
Po stresingo rytmečio ir keistai besiklosčiusios penktadienio popietės, pasidavę nostalgijai koncertams, paskubomis sušokome į Betmenmobilį ir išdūmėm į Alytų. Realiai, niekas normaliai nebuvome tame mieste buvę, tad gal todėl tokius smagius įspūdžius parsivežėm. Pakeliui mus aišku sustabdė policija, tuo per daug manęs nebenustebindama, nes visuomet, kai važiuoju į koncertą kitame mieste, kas nors tokio būtinai turi nutikti. Bet viskas sakyčiau baigės labai laimingai - Monika tiesiog "ėjo ne per perėją". Pakeliui radijas plėšė pirmokišką dainą "Kodėl nuvyto gėlės".
Po visų trikdžių, tarp kurių buvo nemažai paslaptingai dingstančių radijo stočių mašinoje, policija ir dviratininkas, kuris vėlgi pasirodė panašus į patrulį, Alytus mus pasitiko viena kryptimi linguojančiais pasipuošusiais dzūkais, kurie mums nurodė kelią link tikslo - Alytaus miesto teatro, esančio Rotušės aikštėje, nors man ten niekaip nebuvo į aikštę panašu. Apskritai labai svetingai pasijutom priimtos, nes atsidūrėm nuostabioje teatro salėje, su puikia akustika ir šilta publika. Įsitaisėm balkone, iš kurio galėjom matyti viską ir žmones ir sceną. Ko gero, tik kituos miestuos pabuvus, suprantu, kaip mentalitetai žmonių, koncertų metu skiriasi. Taigi, buvau maloniai nustebinta ypatingo šilumos pliūpsnio ir tokio noro klausytis kokybiškos muzikos. Buvo smagu!
Akustinių koncertų aš jau buvau pasiilgus, todėl buvo labai miela girdėti dainas, kurių į pilnos sudėties grupės koncertus neįtraukia. Tik R. R. vietomis kiek per daug sau leido ir keletą gerų dainų, gerų vietų kiek sugadino. Anyway, labai patiko į programą įtrauktas smuikas (man apskritai labai patinka styginiai prie akustinės gitaros ar pianino) ir išgirsti porą netikėtų dainų. Viskas galėjo baigtis dvigubu bisu, o bet tačiau, pasirodo, atlikėjai nebuvo tam pasiruošę ir pasitenkinom tik pakartotinu nusilenkimu.


Važiavom lyg kažkur, o grįžom kiek pailsėję ir džiugios. Viskas ten pasirodė puiku, nes, ko gero, užtrukome būtent tiek laiko, kad niekas nespėjo įspūdžio sugadinti - po koncerto turėjome jaukią vakarienę, trumpą pasivaikščiojimą, kuriame būta malonių smulkmenų ir ramią kelionę namo.

2009 m. balandžio 13 d., pirmadienis

Džiaugsmytis

Sakykit, ką norit, bet tai yra geriausias atvirukas-dovana ever!

Džiaugt džiaugt! *šoka pagal muzikytę*

2009 m. balandžio 12 d., sekmadienis

Velykinę naktį visai ne apie Velykas

Kai vis darbuojies naktimis, imi matyti pelėdaičius visur aplinkui:


Šiąnakt mane labai džiugina viena, galbūt kvaila, smulkmena - pas brolį skype parašyta lietuviškomis raidėmis(!): "Tu niekada nesužinosi, ką TU gali padaryti, kol pabandai padaryti daugiau, nei gali". Ir nuostabą kelia ne tik tai, kad pagaliau kažką daugiau nei ikonaites užsirašė, bet, kad tokią taiklią frazę. Lietuvišką "sky is the limit" versiją.

Pinigai laimės man neneša. Neneša ir tiek. Paskutiniu metu užsiimu dalykais, kurie man finansinės naudos iš viso neduoda ir jaučiuosi pavargus, bet tikrai Laiminga. Juolab, žinau, jog nuo šiol turiu visokių panašių darbų net pusei metų į priekį. Keista, kai suvoki, jog prieš pusmetį nė negalėjai manyti, kad viskas taip džiugiai apsivers.
Sako, tokio savanoriavimo gali imtis tik turtingi žmonės, nes nuolat dirbant iš Idėjos reikia daug ką investuoti. O gal tiesiog reikėtų apie tokius dalykus negalvoti? Laimė juk slypi mažuose, neišmatuojamuose dalykuose.


O šiaip, su Velykom Jus visus! Siekit didesnių dalykų, nei manot, kad galit!

2009 m. balandžio 4 d., šeštadienis

><

Keista, nuo firminio colos šaldytuvo durų nulaužimo praėjo jau beveik savaitė, o man visdar niekas nė žodžio. Tai neįprasta. Ar turėčiau susirūpinti? Nežinau:))

Atgajiečių komanda pas mus superinė, visada nuteikia pozityviai ir nesinori išsiskirti. Taip aš anądien atsidūriau kažkur mikriuke į Raudondvarį, kuris man yra gana mistinė vieta, kuri tik maždaug visada žinojai, kur yra, bet kaip atrodo, ne. O yra ten Kultūrkė, Snoro bankelis, trys parduotuvės ir siemkių spjaudytojai. Aptarėm namų darbus, į tą procedūrą įterpę galybę mistinių nukrypimų, iškrypimų, Party Alias ir Solo. Vakarop visa žaidybinė atmosfera ir seminaras persikėlė į Megą, nes ten žaidimus išpardavinėja(!), ir mes nusiaubę Rimi, patraukėm siaubti picerijos. Ir tikra tiesa, kad 40gr, vos po 1,99lt, gelbsti nuo visų ligų - vakar mano nosis ir gerklė raudojo (dėl to seminaro fotkės oiiii kokios baisios), o šiandien bac ir kaip ranka nuėmė, tik kosčiu truputį.

Būsimam vakarui dedu pliusą, nes iš jo šio to tikiuosi. Be reikalo, turbūt, bet man visai patinka pati tikėjimosi būsena:}

 
Blogger design by suckmylolly.com