2013 m. gruodžio 3 d., antradienis

Dienos citata

Apie atkaklumą, kuriuo pasižymi praktiškai visos kultūringos veiklos sritys:
 "Išlieka atkak­liausi. Kiekvienam kūrė­jui rei­kia daug ištver­mės. Ne tik tam, kad išleis­tum albumą. Reikia moty­va­ci­jos kurti toliau. Juk iš alter­na­ty­vios muzi­kos tu nei pra­gy­vensi, nei duoną val­gysi. Gali tai daryti savo ir kitų malo­nu­mui, turė­da­mas (ar ne) kokią nors misiją, rea­li­zuo­da­mas save, norė­da­mas gerinti Lietuvos muzi­kinę situ­aciją. Tačiau kai tenka suvokti, kad laiko ir ener­gi­jos sąnau­doms hono­ra­ras tik­rai nepri­lygsta, netgi prie­šin­gai, pačiam teks inves­tuoti gau­tas paja­mas iš kon­certų atgal į muziką, ne kiek­vie­nam kūrė­jui užtenka moty­va­ci­jos tai tęsti metų metus."

http://www.menoduobe.com/2013/04/interviu-su-gabriele-avaspo-pries-isleidziant-albuma-lieka-centimetras-iki-isprotejimo/

2013 m. lapkričio 18 d., pirmadienis

Prabėgtukas

Kai dieną pradedi nuo geros dainos ritmo, spragsėjimų ir niūniavimų,  lengviau išsisprendžia likę neramūs darbiniai klaustukai, įkyriai gero pasiūlymo dėka ima ir susiplanuoja neįtikimai toli atrodę atostogos (Gru-zi-ja!), gero bičiulio skambutis sudeda daug žadančius rytojaus planus ir viskas nebeatrodo kaip pilką dieną beveik žiemą.

2013 m. lapkričio 5 d., antradienis

Prabėgtukas


Pastebėjau, kad kai reikalai ima suktis nepalankiai, jau maždaug smaugiančių akademinių reikalų pusėn, kažkaip palengva namai susitvarko, skalbiniai ima skalbtis, nagai nusilakuoja, užeina ūpas pasigaminti ko nors skanaus, nusipirkti vazoninę gėlę, pažiūrėti filmą, perstumdyti baldus arba pašvilpauti dainelę. Kad visada tiek ūpo namų ruošai ir minutei skirtai sau būtų, kaip tokiais etapais!

2013 m. spalio 15 d., antradienis

Prabėgtukas


G. kartą sakė, kad dažnai kitus drąsinu sakydama "viską spėsim, viską padarysim, viskas bus gerai". Ir būna! Netikėtai atėjo laikas, kai savo jėgomis ėmiau kažkaip nebetikėti. Bet padarysiu ką galiu. Nuo šio vakaro stoju į uolų mūšį su bėgančiu laiku ir savo motyvacija. Teprasideda akademiniai karai!

2013 m. rugsėjo 25 d., trečiadienis

Rudens trečiadienio monologas


 Kai aš galvodavau, kad na va, koks intensyvus dabar laikas, nėra kada to ar ano nuveikti, nėra kada arbatėlės su draugėmis išgerti, tikrai nežinojau, kas iš tiesų yra tikrasis Bėgimas. Visai neseniai atsisakiau ilgamečio darbo ofise dėl to, kad tikiu savo idėjomis ir man trūksta laiko jas įgyvendinti. Nutariau surizikuoti ir pasilikti keletą minučių sau. Bet tada prasidėjo tikrasis Bėgimas ir štai paskutines keletą savaičių, praleidau nuolatos bėgiodama trumposiomis distancijomis. Tai ne tik nėra laiko arbatėlei (draugai jau susitaikė), bet štai ėmiau jausti, kokiu rūsčiu žvilgsniu į mane dėbso ponia Buitis, ragindama skalbti skalbinius, plauti indus, valyti dulkes, kol telefonas nesiliauja skambėti, o el. paštas raudonas nuo kvailų klausimų ir kitų žmonių lūkesčių.  Net ir lova, kuri lyg ir galėtų būti vienintelė neįžūli Buities dalis, nebėra paguoda, nes sunku užmigti, o užmigus neretai pabundu ir tada negaliu užmigti. Arbatėlė su draugėmis kainuoja dar vieną pasėdėjimą prie kompiuterio iki vėlumos. Už tai kompetencijos plečiasi - į gyvenimo aprašymą greta kultūringų patyrimų jau galėčiau įrašyti, kad esu IT specialistė, psichologė ir aplinkinių motyvuotoja pagal iškvietimą telefonu.
Gal ir kartojuosi, bet aplink yra daugybė tikrai įkvepiančių Žmonių, kurie mane netiesiogiai motyvuoja stengtis ir stiebtis. Šitai ir stumia pirmyn bei perjungia aukštesnę pavarą. Tik reikėtų nepamiršti, jog greta egzistuoja tuntas tų, kurie neįtikėtinai tave nuvils, kai tu tik nusisuksi. Taip, man kartais truputį sunku atlaikyti visų lūkesčius ir su jais susijusį spaudimą. Bet nesakau, kad nesu laiminga, tiesiog rudens trečiadienį toks jau monologas - greta lapų krūvos, trumpam nutildyto mobiliojo ir išjungto elektroninio pašto.

2013 m. rugsėjo 18 d., trečiadienis

Prabėgtukas


Pastarosios dvi savaitės buvo tikrai ilgos ir varginančios, bet, pagalvojus, viską su dideliu malonumu pakartočiau dar kartą, nes Žmonės tikrai įkvepia kalnus nuversti. Ačiū visiems ir kiekvienam, kurie ne tik ima, bet ir duoda kitiems net smulkiausiais pavidalais!

2013 m. rugsėjo 3 d., antradienis

Prabėgtukas

"<...> nieko nėra neįmanoma, neįmanoma tiesiog užima daugiau laiko." 

Sky is the limit!

2013 m. rugpjūčio 20 d., antradienis

Prabėgtukas

Kartu su dideliu noru papasakoti jums apie fantastišką kelionę Adrijos pakrante, verčiu naują lapą savo gyvenime ir išeinu dirbti į Kultūrą, tad žavios mėlyno vandens nuotraukos dar turės sekundėlę palaukti. Tikiuosi, palauksite ir jūs, nes dabar kaip mamos ir kolegos pasakytų, kasdien aplink girdžiu:


Pasiskolinau ir ačiū rašau Ievai Rojūtei už papaišymus šia tema!

2013 m. liepos 26 d., penktadienis

Balkaniškas prabėgtukas


Buvau pamiršusi, kad išeiti atostogų yra nelengvas darbas. Bet dabar jau viskas,- mintyse ir playliste dominuoja dūdos, kuprinėje - berankoviai marškinėliai ir skrybėlė. Elektroniniame pašte apsigyvena robotas, o aš atsijungiu nuo bet kokio interneto, mobilaus ryšio ir konteksto. Ieškokite manęs tarp Bulgarijos, Makedonijos, Juodkalnijos ir Kroatijos. Ačiū supratingoms sieloms. Iki susirašymo rugpjūty!

Kelio daina:

2013 m. liepos 21 d., sekmadienis

Sekmadienio išpažintis



Atsitiktinai įsijungiau video iš koncerto, kuriame praėjusį rudenį atsidūriau per puikų nuotykį, ir trumpai susimąsčiau.
Nežinau, ar kas nors esate vienu metu jautę ir vieną didžiausių gyvenimiškų euforijų ir tuo pat metu suvokę, kad greta nutiko viena iš gyvenimiškų tragedijų. Išties keistas tai jausmas. Šiuo metu leidžiuosi į tikrai didelį nuotykį-avantiūrą, ir jei atvirai, net pati nežinau, kas iš to išeis, o kelio atgal nebus. Dar supratau, kad pokyčiai savaime vyksta jau nuo žiemos, regis, suglamžiau ir išmečiau savo gyvenimą: įvairius santykius su žmonėmis, šiek tiek įskaudinus mamą pakeičiau namus, nusikirpau mano skiriamuoju ženklu laikomus plaukus, suabejojau savimi, kuo užsiimu, kas esu, kas mane supa, kuo aš norėčiau būti. Bet tai nėra blogai, gyvenimas yra čia ir dabar ir reikia jį gyventi. Esu drąsi ir mėgstu laimėti, atėjo metas dar kartą išmėginti save. Kaip gi ten titulinėje šio tinklaraščio eilutėje parašyta - sky is the limit. Tikrai!

2013 m. liepos 12 d., penktadienis

Pasidžiaugimas

Smagu pasidžiaugti: šios savaitės "Nemune" prie fontano dalijuosi mintimis apie atvirą kultūrą, projektą "Romuvos pasažas" ir kultūros vadybininko misiją.

2013 m. liepos 11 d., ketvirtadienis

Dienos pozityvas

Reikia save mylėti sakė man G. ne kartą. Ir iš tikrųjų, kodėl gi liovėmės?


2013 m. liepos 9 d., antradienis

Priminimui sau pačiai

Mažai ką savo tinklaraštyje cituoju, nes šiek tiek išdidžiai galvoju, jog tai turi būti tiesiog puikus autorinis mažai kieno skaitomas puslapis su originaliu tekstu, bet dabar atėjo metas šį tą pacituoti sau pačiai. O jei tai dar bus vertinga kam nors kitam, aš džiaugsiuosi. Ačiū Marčiui, kad knygą padovanojo gimimo dienos proga. Skaityti daugiau

2013 m. liepos 8 d., pirmadienis

Prabėgtukas

Iš pažiūros tai tarsi būtų dar viena šiek tiek beprotiška savaitė, bet pasirodė, kad, tai buvo daug stipresnis išgyvenimas, visiškai išmetęs mane iš komforto zonos, iš patogaus ir įprasto miesto, patogaus patogių ir nuspėjamų žmonių rato, apvertęs ir lengvai supurtęs, pravėręs akis, praplėtęs mano pačios supratimą apie savo galimybes, pakeitęs požiūrį į žmones (ir žmogiškumą), atstumą, laiką, santykius, tikslus, pinigus, į daug ką. Ir valio!


2013 m. liepos 1 d., pirmadienis

Apie savaitgalius toliau nuo interneto ryšio

Būna, kad pasiilgsti tokių savaitgalių dar neišvykus namo. Kai pabundi nuo paukščių čiulbėjimo ir medžių šnarėjimo, net gi negali susikaupti, nes gamta garsiai tau kažką vis pasakoja, kai viskas gryna, gaivu, kai norisi prietemiauti iki ryto, kai aplink viską išgrynina silpnas interneto ir telefono ryšys, kai supa įkvepiantys žmonės.
Tokios buvo trumpos kūrybinės dirbtuvės su tarptautine projekto "Atnaujinti Ritualai" komanda Žeimiuose. Iššūkių dar daug. Įkvėpimų dar daugiau.
Rezultatas jau penktadienį "Kultūros naktyje". 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

2013 m. birželio 26 d., trečiadienis

Prabėgtukas

Kai iš pažiūros tykią dieną apima jausmas it aplink nepaliaujamai sproginėtų minos, dūžtų langai, svajonės ir viltys tada labai tinka Alina.


2013 m. birželio 18 d., antradienis

Vasariškas prabėgtukas

 Ši  Andriaus nuotrauka puikiai iliustruoja mano vasaras Kaune. Pilnas muzikos, eksperimentų, naujų iššūkių ir į viską žvelgiančias iš užkulsių. Kiekvieną ketvirtadienį štai taip stebiu gerų žmonių veidus giedruose nemokamuose koncertuose.  O dar kai laisvą muziką mieste, tiesiog gatvėje palaiko toks būrys, man kartais sunkoka patikėti, kad taip būna.
 Džiūgauju ir todėl, kad šį savaitgalį pildysiu mažąjį norą pagaliau apsilankyti besisupančiame "Sūpynių" miške, o kitą savaitę prasidės pirmasis man tokio didelio kalibro tarptautinis projektas, kuris visu grožiu sprogs "Kultūros nakties" metu (jei lankysitės, nepraeikit pro šalį!). Laukia vienetinė patirtis,- jau dabar, dar projektui neprasidėjus, naujos patirties bagažas atrodo beveik pilnas.

Nežinau, kas čia šiandien su dainelėmis, bet kai širdis dainuoja, sunku nesidalinti. Man patinka, kai atlikėjai šypsosi arba veik juokiasi ir tai gali girdėti dainoje, tad būtinai dalinuosi:

2013 m. birželio 5 d., trečiadienis

Apie mobiliąją komunikaciją


Atsimenu, mąsčiau, kada gi ateis tas laikas, kai liausiuosi ne dalykiniais klausimais žmonėms sms'inti ir pereisiu prie suaugusio žmogaus manieros tiesiog paskambinti ir susitarti nelaukus kol kas nors atmaigys man atgal. Turiu pripažinti, kad mano rate vis dar yra  solidi saujelė žmonių, kurie peržengę dvidešimtpenkmečio ribą mielai tebesusirašinėja ne tik su manimi, bet ir visais aplinkui. Bet vis dėlto, laikai ėmė keistis. Po keleto įtaigiau nuskambėjusių bičiulių ir artimųjų užuominų apie mano senolį nė 50-tinės nebevertą telefoną, prieš keletą mėnesių perėjau prie išmanesnio ir mažiau gėdingo aparato. Pastarasis tikrai nudžiugino funkcionalumu ir Androido paslaptimis (keleto vis dar nesu įminusi), bet  trumpąsias žinutes rašyti tapo nebesmagu, nes drūti pirštukai vis prirašo nesąmonių viduryje dienos, tad tiesiog pradėjau dažniau skambinti. Ak tos technologijos!
Ir štai, vieną niekuo neypatingą darbo dieną imu turėti reikalų su žmogumi, kuris rytais visada būna susitikimuose (nekelia, atrašo "na dar truputį ir baigsim"), niekada neperskambina net po 5 praleistų skambučių, retai atrašo į elektroninius laiškus, po pietų neatsiliepia, vakare po darbų telefoną ignoruoja net kai renginys turi vykti rytoj, o vis dar yra neišspręstų neatidėliotinų klausimų. Ką aš, 24-erių Dovilė, darau? Rašau įmonės X direktorei SMS žinutę! Ir vualia - reikalus mes tvarkome mygtukų pagalba: aptariame sąskaitas, kylančias problemas. Ir taip kasdien - nei skambinamės, nei matomės - susirašinėjame trumposiomis žinelėmis. Pasaulis kartais tikrai yra šiek tiek juokingas! 

Tiesa, be neišsprendžiamo klausimo kodėl žmonės neperskambina, kai jiems paliekami keli skambučiai kelių valandų bėgyje, dar turiu kitų: kodėl žmonės nepasiima mobiliojo su savimi, kur nors einant (pavyzdžiui, išvažiuojant pusdieniui į turgų), kodėl žmonės mobilų telefoną įgrūdą į maišelį, į dėžutę ir tada į giliausią rankinės kampą, o vėliau negirdi, arba girdi, bet ieško telefono 3 min., kodėl viešajame transporte jei nekelia ragelio, neišjungia garso ir kitų panašių mobilių nutikimų. Gal turite minčių?:)

2013 m. gegužės 26 d., sekmadienis

Gegužio dramos

Išdykęs dabar toks laikas, mažos gegužio dramelės. Išdykauju ir žaidžiu azartinius žaidimėlius aš su savo valia. Na, žinote, prasidėjo sesija (paskutinė gyvenime!), reikia dirbti muzikalius bei todėl nuodėmingus darbus ir pagaliau galima džiaugtis saule, suknelėmis ir prietemiauti kiek lenda. Tai, ko gi aš noriu? Prietemiauti kiek lenda! Kada aš to noriu? Tuojau pat!!! Dar aš noriu suknelių, todėl išdykauju ir su savo pinigine. Čia gali ir truputį liūdniau baigtis :) O kad maža priešpriešos mokslams nebūtų, šiuo metu ėmėmės planuoti ir vasaros kelionę. Panašu, kad pagaliau pavyks sėsti į traukinį apibildėti Juodkalniją, Bosniją ir Hercogoviną, Serbiją bei Bulgariją arba Rumuniją. Jau senokai nebuvo tokio kelionės planavimo azarto. Laukia ištisas metų nuotykis!


2013 m. gegužės 22 d., trečiadienis

Apie mažas, linksmas elektronines drameles

Mano elektroninio pašto adresas yra patekęs į kažkokį įdomų karmos ratelį. Prieš dvi savaites gavau laišką:

Laiško tema: Fwd: del organizuojamu renginiu bei palangos sezono atidarymo
"Labas diena,
Kreipiuosi i Jus del organizuojamu renginiu bei greiciausiai busiancios sventes Kauno dienos. <...> Esame UAB „X“ is Panevezio. Gaminame šalto, karšto rūkymo, virtas dešreles, dešras, taip pat įvairius mėsos gaminius ne tik iš kiaulienos, jautienos, bet ir is zverienos. Rūkome paršelius šventėms pagal užsakymus.
<...>
Tad tiek trumpai, lauksime Jusu pakvietimo dalyvauti renginiuose."


Prisegtose nuotraukose šypsosi gaspadinės. Palangos atidarymas, Kauno dienos, sunku pasakyti, kur bandė pataikyt ir kur gavo mano el. p. adresą. Fainai!

O šiandien mane pasiekė laiškelis prabėgūnas pavadinimu "Fwd: dėl atlikejų", el. paštu įtrauktu į BCC sąrašą su neaiškiu vieno sakinio tekstu. Taip aš ir sužinojau visokiausių grupių ir keisčiausių atlikėjų honorarus ir muzikines galimybes su aparatūra ir be jos. Smalsiesiems skaitytojams išduosiu, kad "Grūdas" vakarėliui kainuoja 1500 Lt, pusbroliai Aliukai ir sesutė pilnu sąstatu gali sugriežti programą už 2000 Lt (be vieno broliuko - 1500 Lt).  Vudis yra brangesnis už Anatolijų, Dūmą ir Grūdą, bet pigesnis už Ruslaną. Vudis ir Andrius Rimiškis groja už tokią pačią sumą. Deja, Džordanos Butkutės atlygį pasilaikysiu tik sau. Ateities planams.
Labai laukiu rytojaus ir naujų įplaukiančių laiškų!

P. s. Gal kas nors žinote, kas yra grupės "MIS" ir "DAR"? Nes aš nežinau..

2013 m. gegužės 15 d., trečiadienis

Pavasarinis prabėgtukas

Pokalbis telefonu likus trims dienoms iki įvykio:
<...>
- Laba, Dovile, laukiau jūsų skambučio. Jeigu jums kokios pagalbos reikia *tralialialia*
- Ačiū, tikrai smagu žinoti, kad galima kreiptis, bet jau va nieko nebereikia, viskas atlikta, susitvarkėme, na, žinote, projektui vadovauju jau penkis metus. Nebent padėtų simbolinė elektros rozetė X vietoje.
- Na, čia yra tokia parduotuvė *gerai žinomas pavadinimas* ir jeigu tikrai kažko reikėtų tai mes čia jus labai palaikom, X asmuo va, Y asmuo, aš.
- Taip, elektros rozetė toje vietoje padėtų, susiskambinsiu su įmone X, fakyrai bus dėkingi. Malonu, kad palaikote, nelabai jaučiame jūsų palaikymo, vis dėlto malonu, dėkui, bet mums tiesiog užteks rozetės.
- Gal galėtumėte organizacijai X viešai padėkoti, mes gi čia prisidedam.
- am... o kuo gi jūs prisidedat?
- *tęsia it negirdėjęs* būtų smagu, kad va ir mane paminėtumėt, man va dabar reklamos reikėtų.
- Būtų malonu, jei ir man va taip vis kas nors padėkotų...
- *kikena*
<...>

Ak, tie purvini politikos bateliai:-)
Šiuo įrašu noriu padėkoti visiems žmonėms, kurie tokiems dalykams nepasirašo ir tiems, su kuriais šiuo smagiu laiku man yra pakeliui. Ne tik mintimis, bet ir darbais.

2013 m. gegužės 9 d., ketvirtadienis

Apie pasisvečiavimus vestuvėse

Visada žinojau, kad tai anksčiau ar vėliau nutiks! Na, paprastas pokalbis apie kasdienius dalykus netikėtai pasisuks panašia linkme:
<...>
X: beje, ar zinai, kokia dovana mums dovanosi vestuviu proga?
Aš: man ką tik pakilo antakis. Tęsk!
X: ogi vestuviu puotos suorganizavima
Aš: !!!

Maniau, kad taip būna tik fotografams. Mano pirmosios vestuvės, štai ir aš!

Gegužės ketvirtadienis

Apsidairai aplink ir iš kažkur pavasaris (pagaliau) išdygo. Anksčiau kažkaip labiau pastebėdavau visus žaliuosius sprogimus ir trumpėjančius sijonaičius. Kai pagalvoji, kur čia pastebėsi, kai kasdien lakstai trumpų distancijų maršrutu: dušas - darbas - savivaldybė - universitetas - kitas darbas - bandymas parašyti visokius raštądarbius - lova. Jau truputį skauda galvą, nugarą, širdį ir norisi išgerti alaus.

Darbe dinamiškas laikas - visus purto, krečia, spaudžia ir kitaip kibina. Laikausi įsitvėrusi stalo. Universitete žaidžiame ir mokomės spalvinti neišeinant už kraštų. Nevisai kruopščiai lankydama paskaitas ne daug tepraleidžiu, bet pirmąkart mokausi šešetais. Jei buvau benusivilianti keistokomis bakalauro  studijomis, tai magistrantūra  VDU mane nuvilia trigubai labiau. Už tai naujas darbas visai patinka - daug skambučių ir laiškučių, daug įdomios muzikos, tik paaukotų savaitgalių truputį gaila. Kai susimąstai apie tai, tai visada gyvenime reikia rinktis, tai šiandien mano pasirinkimas - įdomi kasdienybė.


Rytoj ruošiuosi į pirmąsias gastroles. Seniai nebuvau Šiauliuose. Kaip ten bus pamatysim! Gal ir kokią nuotrauką parvešiu.
O kitą šeštadienį, gegužės 18 d., vyks penktoji, ir galbūt jau paskutinė mano kuruojama Gatvės muzikos diena Kaune. Kitą savaitę laukia daug gaisrų ir sprogstančių minų. Įdomus šis jaudulys ir vis nauji keliai viską išspręsti:-) Kai visa tai pradėjau, man buvo 19-ka, buvau antrame kurse ir turėjau nerealiai daug drąsos. Dabar taip negalėčiau ir, ko gero, kitam nepatarčiau. Kas žino, kaip viskas būtų pasisukę jei vis gi nebūčiau įsivėlusi? Ko gero, gyvenčiau keliariopai nuobodžiau! O dabar manęs šią vasarą laukia nauji iššūkiai, apie kuriuos jei ir neparašysiu čia, tikiuosi, jog išgirsite per masinę mediją.


Tikiuosi, laikotės gerai!

2013 m. balandžio 25 d., ketvirtadienis

Fotoįrašas: Apie Prancūziją princesiškai

Sveiki,

Per tą laiką kol čia nerašiau daug visko nutiko: spėjau susirasti antrą darbą, prisiliesti prie savo pirmojo CD gimimo (galite išgisti jį čia), viena koja išsikelti iš namų, trumpam pabėgti į Prancūziją ir atšvęsti gimimo dieną. Iš viso šio tunto, žinoma, įdomiausia yra kelionė. Taigi, šįsyk nesiplėsiu, tik sudėsiu fotoįspūdžius iš savaitgalio kelionės po Luaros slėnį. Rekomenduoju visiems!

Vykome TGV :)


Apie nuotaikas
Laba diena, mums pirmas kartas tokio tipo traukiny
Paslapčia:
 
 Keleiviai
 Stočių nuotraukų niekada nebus per daug!
 
 Šlitinėjimai
 
 Pažvelkime į viską iš aukščiau:
 
 Sako, kad čia ponas da Vinči palaidotas
 
 
 Apie charizmatiškas gides
 
 Labas pavasari! Kai išvykome  Lietuvoje buvo šlapdriba.
 
 
 
 Luara
 Namučiai
 
 
 Kaip gi be degustacijos :)
 
 Pro namų langiuką:
 Pro namų langiuką
 
 Apie vieną iš vakarienės patiekalų:
 Ryto tikslas:
 
 
 Autoportretas virtuvėje
 
 
 Na gerai, gobelenai tikriausiai įdomūs tik man pačiai, tad toliau pateiksiu tik išorę:
 
 
 
 Nuotrauka mamai:
 
 
 Dar viena įdomi gidė:
 Plat du jour:
 Prigavo
 Dar viena pilis su sodais:
 Muziejus kupinas daiktelių ir rūbelių. Tokei fainiausi:
 
 
 
 
  
 Sveiki ten žemai!
 
 
 
 
 Lankomės Tours mieste:
 
 
 
 
 Objektyvas niekadėjas nesutalpina namukų
 Vėl lekiame TGV. Šįkart pirmaklasiškai. Klasiškai iš tiesų :)
 
 Apie nuotaikas:
 Nakvynės vieta
 Stotis
 Viešbutis iš tikrųjų:
 Paskutinė ekskursija
 Siurblys bažnyčioje:
 Neypatingas miestelis turi tikrą deimantą
 
 
 

 
Blogger design by suckmylolly.com