2011 m. rugpjūčio 28 d., sekmadienis

Paskutinį vasaros savaitgalį

..mane ištiko pirmasis Mėnuo Juodaragis.


Tiek daug daug įkvepiančių dalykų mačiau ir girdėjau!
Įspūdis labai labai didelis, geras ir neapsakomas. Širdyje įsikūrė ramybė, akyse šoka pušys, ausyse tyliai skamba melodijos, o mintyse svečiuojasi žmonės. Tai vienareikšmiškai yra viena iš vietų, kuriose man reikia pabūti.

22



2011 m. rugpjūčio 21 d., sekmadienis

Prabėgtukas

Nors ir nesu tiesiogiai susijusi su Menu savo mintimis, draugais, niekada nestudijavau jo istorijos, technikų, neturiu ambicijų sykiu ir gebėjimų kūrybai, anei didelės kompetencijos vertinti/suprasti daugelį jo formų, bet Meno terapija, pasireiškianti parodomis, įvairialypiais re(n)giniais man tiesiog būtina! Ir jei ilgesnį laiką turiu be to apsieiti, jaučiu, kad po truputį imu dusti.

2011 m. rugpjūčio 12 d., penktadienis

Prabėgtukas



Šiandien yra materialinių gėrybių sukelto džiaugsmo diena - Dovilė įsigijo pirmąjį fotoaparatą!
Matyt, bus kokiais 9iais fotodienoraščiais per metus daugiau.

*strikinėja*

2011 m. rugpjūčio 8 d., pirmadienis

Prabėgtukas

*apsidairo aplinkui ar niekas nemato*
Aš galvoju, kad visokias pažiūras turintys žmonės yra mažiau laimingi.

2011 m. rugpjūčio 5 d., penktadienis

Apie greito maisto restoranus

Kadangi neseniai vėl aptikau užmirštą labai daug džiaugsmo teikiančią akciją "visos sriubytės po 2 Lt", nutariau atkapstyti seną įrašą, kuris gimė dar prieš pradedant šį blogą, bet vis dar teikia tą pačią Laimę:

Kaune turiu du mėgiamus greito maisto restoranus: Tetulės sriubinę ir Spurginę.
Būtent Spurginė (Laisvės al. 84) ir paskatino mane šitai ilgai virtualiajai reklamai, nes šviežių bandelių ir spurgų kvapas mane kaip per Jacobs reklamą viliojo kone nuo Vilniaus Banko, o užėjus supratau, kad ten vis dar nėra kur kojos padėt! Žmonių daug, viskas po litą dešimt-litą septyniasdešimt, visi kerta, stojasi, perka, eina, keičiasi. Čia net trys juostelės ateina greit užkirst! Tarsi mano močiutės veidų moteriškės, pardavinėjančios tarsi mano močiutės keptas bandeles ir spurgas, kaip profesionaliausios barmenės/baristos/pardavėjos visiems merkia akį, išeinančiam jaunimui linki susirasti gerą porą, sukasi greitai ir šauniai, spėja žodelį kitą tarstelt ir klientam šypsnį išgaut, neša kavą, kakavą ir arbatėlę. Kartais išlenda iš virtuvės su milžinišku padėklu šviežienos. Kaip gi gali išeiti iš ten nieko nenusipirkus? Paėmiau porą spurgų su džemu išsinešimui, nes neturėjau laiko apžiūrinėt to fenomeno ilgiau prisėdus. Žinoma, palikau ir arbatpinigių.

Jei prieš tai kalbėjau apie Spurginę, lygindamą ją su močiute, tai Tetulės Sriubinės su niekuo lyginti ir nereikia - pavadinimas kalba už save. Sriubos (kasdien bent 5 rūšių visiems skoniams) kaip namie ir už, deja, jau nebe 3,50, o 4 Lt gauni kone "katilą". Jas galima pagardinti grietine, sulėgrąžomis, balta/juoda duona ar skrebučiais. Norint galima gaut naminio kompoto už centus ar antrą patiekalą. Visuomet pilna žmonių, visos sėdimos vietos užimtos, nuolat išsigąsti, kad nebus kur sėstis, kol atstovėsi milžinišką eilę, kuri, beje, juda itin greitai, bet vietos visuomet atsiranda. Ten greitis suderintas su klientų valgymu ir kol kažkas perka, kitas atsistoja. Mistika iš tikrųjų. Net turint vos 15 minučių spėji ir pavalgyt ir, esant reikalui ir įpročiui, po visko parūkyt. Patalpa labai labai maža (kalbu apie Vilniaus gatvę), bet jauki, visas greitis, maistas ir spinduliuojanti darbuotojų meilė viskam, paperka ir tu būtinai sugrįžti vėl!
Na, o Maironio g. esanti antroji Tetulės Sriubinė nuo 17 iki 19 valandos sriubytes pilsto už pusę kainos!

 
Blogger design by suckmylolly.com