2010 m. vasario 28 d., sekmadienis

Sukaktys ir kiti savaitgalio malonumai


Pasidžiaugdama, kad mano blogui jau vieneri (!!!), nepagailėsiu aplodismentų p. Natalijai Zvonkei ir grupei YVA, nes jie visai šauniai praėjusį penktadienį koncertavo Gyvai!
Taip pat diiiidelį diiiidelį pliusą dedu Aistei Laisonaitei, kuri visą savaitgalį fotografavo mane ir sesę suirrealistinėje dvynių fotosesijoje:}
Apie rezultatus pakalbėsime vėliau.


Gražaus vakaro visiems!
Visdar pasišiaušusi ir švelniai pajuodusi Dovilė

2010 m. vasario 24 d., trečiadienis

Kaip tau sekasi, Dovile?

Šiuo metu mano gyvenime nestinga didesnių ar mažesnių katastrofėlių, turinčių padarinių mano nervinei sistemai. Dažnai pasvajoju apie penkias rankutes ar trejas smegenis: vienas namams, kitas mokslams, trečias nesibaigiantiems reikalams.

Kalbant apie po paslaptinguoju pavadinimu "reikalai" slypinčius dalykus, tai nuolat sėdžiu prie kompiuterio ir telefono ir ariu kaip didelė, nors iš tiesų neturiu jokio rimto darbo ir už viską gaunu tik moralinį pasitenkinimą, kad tenkinu viešąjį interesą ir papildau miesto kultūrinį gyvenimą. Visokie tokie darbiukai jei jau prasideda, tai supuola vienu metu ir reikalauja labai daug protinių jėgų ir bendravimo psichologijos meno. Šiuo metu aktyviai dirbu prie mūsų iniciatyvos "Animacijos fabriko", įvyksiančio kovo 19 dieną (kviečiu sekti naujienas internete), koordinuoju savanorių atranką bei mokymus šių metų "Atgajos" stovykloms, bei greta uoliai strateguoju ir pergyvenu dėl šių metų Gatvės Muzikos Dienos Kaune, kad ji įvyktų, o laiko iki tokio mąsto šventės tikrai nedaug, lyginant su dalykais, kurių reikia, jei norime kokybiškai startuoti. Taigi, dirbu net su trimis skirtingomis komandomis!

Naujas semestras nors egzistuoja tik tris dienas per savaitę, bet godžiai siurrrbia mano laiką su savo lankomumų žymėjimais kartais nevisai vertingų paskaitų metu ir dažnų visokio plauko komandinių užduočių, kurioms reikia kooperuotis, strateguotis ir ganėtinai nemažai dirbti. Kas keisčiausia, tai vėlgi daug laiko tenka praleisti prie kompiuterio. Ak tiesa, nepamirškim, kad reikia rašyti kursinį: ) jau pradėjau apie jį galvoti, o tai pirmoji stadija į realią darbo pradžią!

Laisvalaikiu buvau sugalvojusi, jog man reikia darbo, nes drabužiai jau plyšta nuo manęs, bet paskutiniuoju metu truputį apsigalvojau dėl aukštėliau aprašytų priežasčių. Bet štai vėl paradoksas - kai ėmiau taip galvoti, ėmė kviesti į antrus pokalbių turus ir siūlyti kažką, ką pavyktų visai įkoperuoti į mano dienas. Jei tai pasiteisins, šaltu protu mąstant, aš tikrai išprotėsiu, bet nesu tokia turtinga ir optimistiška savo ateities prasme, kad galėčiau sau leisti atsisakyti.

Taigi, iš šio įrašo akivaizdu, kad gali atsirasti papildomo streso susijusio su teisingu laiko planavimu. Neturiu strategijos, bet bandau priprasti prie darbo knygos. Tai, kad vos viską spėju dar nereiškia, kad dėl to pergyvenu, į viską žiūriu pozityviai, nes tiesiog neturiu kada mąstyti kitaip: ) juk viskas tik į gera. SKY IS THE LIMIT!

Tiek šiam kartui. Išsiliejau. Ačiū šitam nuostabiam blogui. Būkim optimistiški ir maksimalistai!

2010 m. vasario 21 d., sekmadienis

Rock in Ryga

Vieno nuostabaus žmogaus nuostabaus gimtadienio proga iš dangaus nukrito kvietimas nuvykti į Rygą pasižmonėti, pasilinksminti ir pralinksminti kitus: )


Kelionė ir pirmieji įspūdžiai. Eurolines turi puikius liukso klasės autobusėlius! Šeštadienį, 7 valandą ryte, vieno iš jų viduje aptikome tikrai erdvų saloną, šios dienos spaudą, wi-fi, stalelius keturiems ar šiaip verslo žmonėms, elektros lizdus, karštus gėrimus, paslaugų vairuotoją, Eurolines TV su neblogais pasaulio hitais! Žodžiu, penkių valandų kelionė buvo visai fain!
Ryga pasitiko vėju, sniegu ir rūku! Sniego Latvijos sostinėje laaaaabai daug kone iki pažastų. Nutarėme atsisakyti šlapios minties į viešbutį keliauti pėsčiomis, nes buvome vėjo "perkošti" ir pūgos pažymėti jau per pirmąsias minutes. Kuo gi latviai važinėja Rygoje? Tramvajumi! Šios priemonės dar nebuvau išmėginusi, tad idėją sutikau džiaugsmingai. Atsidūrėme greta buvusioje Maskavas iela stotelėje šalia Rygos turgaus ir įšokome į pirmą atbildėjusį aparatą pažymėtą 9 numeriu. Bilietėlių kainos čia didelės - net 0,70Ls, o tai maždaug 3,50Lt ir žymiai brangiau už mikroautobusiuką Kaune!

Vadovaudamiesi stebuklinga "papkute", kur buvo surašyta kur ir kaip keliauti išlipome stotelėje, reiškusioje, jog "kažkur čia" turi būti pasislėpęs viešbutis. Rajonas tiesą sakant nepradžiugino, tad dairėmės atkakliai ir viešbutį vardu "Dodo" mes radome.
Atsidurti viešbutyje man buvo šauniausia tos popietės dalis, nes oras lauke buvo tikrų tikriausia velniava/bausmė:) Kambarys pasitaikė vienareikšmiškai šaunus ir jaukus, žinoma, jei nekreipsime dėmesio į vaizdą už lango:


Netoliese buvo"visparis" ir šiaip aplink vis sukosi gan agresyviai atrodančios asmenybės. Visas rajonas aplink maždaug toks..

Kiti pastebėjimai:
Architektūra daro įspūdį tiek gerąja tiek blogąja prasmėmis. Rajonas, kuriame gyvenome buvo tikras lūšnynas, o senamiestis tikrai labai gražus, puiki vieta pasivaikščiojimams, pasižvalgymams, net ir vėlame vakare - viskas alsuoja, yra gyva. Pavyzdžiui, užklydome prie Pirklių namų (Rygos simbolio) ir vos priėjus viskas sutemo, išgirdome klasikinę muziką ir tikrą šviesų šou! Superinis siurprizas. Jaukus miestas. Tikrai.
Nuotrauka mamai

Nuotrauka mamai II


Kainos. Ryga tikrai labai brangus miestas! Kaip ir anksčiau minėjau, susisiekimas yra nepigus, tad čia smagu, jei tu mėgsti pavaikštinėti. Mūsų atveju tai nelabai tiko:D Senamiestyje maisto kainos lietuviškai kišenei sunkiai įkandamos - be trijų latų (beveik 15Lt) dažnai negausi net užkandžio: ) Palyginimui galime paimti "Čili" tinklo meniu Rygoje - vien mano mėgiama sriuba (vienintelis valgomas dalykas) čia kainuoja 30% brangiau.
Tačiau smagu tai, kad beveik visos lietuviškos nuolaidų kortelės galioja, nes beveik visur galima pamatyti žinomą parduotuvę/kavinių tinklą/banką/supermarketą.
Žmonės. Latvijos sostinė - žulikų prašalaičių miestas. Jau vasarą tai pastebėjau, kuomet elgeta atėmė mūsų maistą, reikėjo gintis nuo pinigų prašančių vaikų, o vakar pasisekė sutikti vieną merginą, kuri sugebėjo netgi šiek tiek sugadinti ūpą, nuotaiką ir pasijusti kaip pasaulio žlugdytojams. Manipuliacija šimtaprocentinė - parėmėm šiek tiek santimų vargšę mergaitę, o ji mus dar ir pasiuntė, nes davėm ne tiek kiek ji norėjo: ))) ašarų pakalnė, graudi tikroviška istorija ir visa kita, o už pagalbą "s*ka bl*t job*ana" :)
O šiaip kiti sutiktieji paslaugūs, malonūs žmonės!
Lankytos vietos. Bandėme susidaryti tokį sąrašiuką, kur čia nueiti išgerti, pašokti ar kitaip šauniai pasilinksminti. Taip jau išėjo, kad apsilankėme tame pačiame "Čili" prie žymiojo susitikimų taško "Laimos" laikrodžio, nes buvo šalta ir norėjosi alaus ir tuo pasirinkimu nenusivylėme, nes tai buvo pigiausias bokalas, kokį galėjome gauti, o vaizdas pro langą taip pat nenuvylė: matėme vieną judriausių pėsčiųjų Rygos gatvių: )

Netikėtai užsukome į savo "lankytinų objektų sąraše" užfiksuotą airišką futbolo barą - puiki atmosfera: transliuojamo futbolo meniu, daug futbolo atributikos, airiškas interjeras, stalo futbolo stalas, galybė rūšių alaus, pilstomo po 0,586ml (iki viršaus!), alkotesteris, atitinkami klientai, airiški bokalai ir dar daug kitų dalykėlių, dėl kurių norisi pasilikti.



Taip pat čia sutikome miško gyvūnus: D


Ir galiausiai po visų blūdinėjimų atkeliavome į superinę vietelę "Rock'n'Riga" - pigus ir skanus maistas, gera muzika, fainas kolektyvas, smagūs lankytojai ir nusimatantis vakaro finalas nemokamas dviejų metalinių grupių koncertas! Šį faktą, mes žinojome jau iš anksto, todėl tai ir buvo kulminacinis taškas, kurio link ėjome. Tkėjomės prastesnės muzikos, iš koncertavusių grupių, bet tikrai nelikome nusivylę, muzika turėjo jėgos ir draivo! Yra labai nedaug vietų, kur būdamas visai iš pažiūros svetimas, nekalbantis vietine kalba, nepažįstantis nė vieno žmogaus, gali jaustis kaip namuose ir superiškai pašėlti! Nuostabiai praleidome ten laiką, headbanginom kaip pašėlę, užsidirbome respektuko taškų, ištaškėme energiją, buvome pasveikinti "Sia Radical" vokalisto ir vėliau tikrai atsirasime klubo fotoalbume - paparacis mėgo fotografuoti šituos du lietuvaičius:D smagu, kai išeinant tau baro vyresnysis dar pamojuoja, sėkmės palinki, o barmenė susitaria su taksu už kiek pavežėtų taksistas, klausantis roko radijo. Jupijėj!





Alus. Visai nieko! Prieš tai buvau susidūrusi su populiariuoju Cesu ir man tai pasirodė nekažką, tad privengiau šios rūšies. Vakaro eigoje ragavome štai ko:
Zelta - išlavintam lietuviškam gomuriui, atbukusiam nuo šviesaus alaus, tai pasirodė tikrai neblogas lageris! Čili jis kainavo 1,26 Ls.
Bauska's šviesusis - pradžioje tai pasirodė ne pats šauniausias pasirinkimas, bet eigoje kažkaip įgavo visai šaunų skonį. Airių bare jis kainavo apie 1,8Ls
Rock'n'Riga alus - žinote kaip būna visokie neaiškūs, po įžymiais pavadinimais beislepiantys aleliai.. Ilgai prie šito bokalo sėdėjome, nesigėrė visai, nebuvo labai skanu, bet už 1,5Ls (kaip klube, tai jis nebrangus) tai buvo neblogas pasirinkimas. Su puikiu klubo maistu, tai jis skaniai susibaigė:)
Valmiermuižas tumšais - va čia tai atradimas! Labai stipraus ir įsimintino skonio tamsus alus mmmmm!!! Vien dėl jo verta grįžti į Rygą!


Reziumuojant, man laaaabai patiko šita para - pamatėm pakankamai, pabendravom, pasišokom, išsidūkom taip, kad ilgai atsiminsim!
*po 9 valandų autobusuose Dovilė eina miegoti*

2010 m. vasario 17 d., trečiadienis

Mane visą laiką kankina nerimas. Naktį, dieną.. Visur tvyro įtampa ir viskas taip sudėtinga pasauly.
Taip va būna po visokių stebuklingų savaitgalių, kai grįžus įkrenti į savo apleistą tamsią, juodą duobę ir desertui atsimeni, kad Likimas dar nenustojo mėtęs į tave akmenų. Čia tik aš nuo visko bėgu.


Dovilė yra niurgzlys juodas debesis.

2010 m. vasario 15 d., pirmadienis

***

Yra akimirkų, kurias norisi išsaugoti. Tokia akimirka buvo visas šis, iš pažiūros ilgas, bet skriete praskriejęs savaitgalis. Dabar sėdžiu prie savo mielo tinklaraščio ir truputį liūdžiu, kad viskas taip ėmė ir pasibaigė man vos ėmus įsijausti. Norisi šypsotis kaip šį vakarą man nusišypsojo vos išsiridenus iš autobuso netikėtai sutikta Adelė ir mėginti prisiminti viską viską kas nutiko; ilgai lauktą susitikimo akimirką, nedrąsią vakarienę, jaukų laimingą miegą, mažą buitį, ilgą ilgą žiemišką pasivaikščiojimą po sniegą iki kelių, džiaugsmus, pusryčius, pokalbius, popiečio snūstelėjimus, paslaptis, šaunius vakarus, malonias smulkmenas, Beirut automobilyje, padėkojimus, kvapus, jausmą žiūrint į jūrą ir į akis, jaukų koncertą, apkabinimus ir butelį vyno, siaubo filmą ir... atsisveikinimą.
Dovilė yra Laiminga.

2010 m. vasario 9 d., antradienis

Ne toks jau smagus įrašas apie išeities iš padėties paieškas

DĖMESIO!
Skaitant šį įrašą rekomenduojamas muzikinis fonas, o jei visgi netyčia susijaudinsite be reikalo, baigę naršyti išmėginkite šį puslapį.

Pastebėjau, kad šiuo metu žmonės aplink mane pasidarė itin jautrūs pokalbiams finansų tema. Tai tapo tarytum "Kam šiandien yra blogiau" konkursu, kuomet visi stengiasi atrodyti labiau nuskriausti, nei kiti, vartojant tą negražų žodį iš "K" raidės, o aš tuo metu kaip mažas vaikas apimtas siaubo noriu užsikimšti ausis. Stebiuosi ir didžiuojuosi savimi, jog pačiu sunkiausiu momentu neišsiliejau čia apie tai, jog valstybė sausio pabaigoje mane kaip reikiant nuliūdino ir įstūmė į tikrai nepavydėtiną situaciją. Nors ir mėgstu į liūdnus dalykus pažvelgti su šypsena, bet čia va jau nebesigauna. Visgi galvoju, kuo mažiau kalbų, tuo daugiau laiko liks išeičiai surasti. Tad šiandien noriu pakalbėti apie būdus, kurių griebiasi žmonės aplink, kad sutaupytų.

1. Atsisako kasdienių malonumų tokių kaip kavos puodelis, nes kavos juk yra namuose. Aš taip pat esu iš tų žmonių turinčių daugybę tokių prabangokų įpročių ir stengiuosi šito išvengti, bet dirbu darbus, kuriuose knibžda susitikimų "puodeliams" ir čia niekaip negaliu sutaupyti, bet puodelių skaičių aš retinu ir todėl nematau savo draugių.
2. Sudarinėja išlaidų sąrašus. Apie rezultatus dar nieko negirdėjau ir užsimaniau prisijungti prie visų sąrašinių debiutantų. Savo atveju aš sudarinėju "kiek man dar liko" sąrašą. Pradėjau vakar, tai kolkas sekasi gerai.
3. Dalyvauja TV laidose, kad galėtų laimėti pinigų. Taip taip, čia aš apie save: D ir šiuo atveju tikslas pateisino priemones - turiu naują paltą artėjančiam pavasariui mažutėle kaina. (Kai turiu finansinių problemų visada bijau akimirkų, kai suplyšta batai ar drabužiai).
4. Pardavinėja nenaudojamus dalykus. Savo ruožtu parduodu: beveik nenaudotą paspirtuką ir 40 išmieros naujus sportbačius.
5. Nešiojasi pietų dėžutes į universitetą.
6. Atsisako visų nereikalingų pramogų. Mojuoju rankele teatrui, koncertams ir renginiams. Ir lyg tyčia vis kur nors esu pakviečiama.
7. Atsisako tolimesnių kelionių. Pasvajokit: ) (kiekvienam bandysiančiam man sutrukdyti spirsiu į tarpkojį, pilvą arba nukąsiu ausį).
8. Nutikus įvairioms progoms ir gimimo dienoms dovanoja mažas ir nuoširdžias dovanas.
9. ...

Kas kartą mokėdama už kažką didesnę sumą pasidžiaugiu, kad nerūkau ar neturiu ydingo įpročio vis eiti išgerti. Mintyse paskaičiuoju kiek sutaupau nors tai nė velnio man finansiškai nepadeda - užtai sąžinė kaip nurimsta!

P.S. Retkarčiais tenka pasijusti tikrų tikriausia žodžio iš "K" raidės auka kai man susilaikant nuo kasdienių nuodėmių, kiti jaučia pareigą mane "paremti". Nepykit mielieji, bet tai mane šiek tiek žemina ir jau šito tai nebus: )

2010 m. vasario 5 d., penktadienis

Apie Stebuklų lauką

Dovile, tu visdar nepraradai savo spontaniškumo - Justės kvietimu šiandien sudalyvavau viename naujame ir itin juokingame TV žaidime. Šiaip sau, dėl smagumo. Aplinkybės kuriomis patekau į laidą, mano vaidmuo ten ir pati laida tikrai nekasdieniškas reikalas ir aš nuoširdžiai nesugebėčiau jums papasakoti ką ten reikėjo daryti, bet kad buvome tiesiog nuostabūs patvirtinu!
Ir iš karto užbėgdama skaitytojui už akių pasakysiu, kad taip, aš tikrai sugadinau superfinalą: D ir taip, mano palaidinė atrodys ten kaip gerokai nuskalbta (netikęs pasirinkimas). Šiaip tikrai šauniai praleidom laiką, tiek daug prisijuokėm, kitus prijuokinom, buvom paliesti tikros grimerės, pamatėm gyvą Nataliją Zvonkę ir dar laimėjom visko visko!

2010 m. vasario 4 d., ketvirtadienis

Apie Išmintį ir Diplomatiją

Esu šiek tiek karštakošė ir ši savybė man gyvenime kartais padeda, nes juk turi būti pakankamai įžūlus, kad iškovotum savo vietą po saule. Bet mane pačią mano karštakošiškumas dažnai erzina, nes trukdo santykiams su kitais. Paradoksalu, tačiau šiąnakt apie tai galvodama supratau, kad jei tokia nebūčiau, negalėčiau suprasti kokie Diplomatiški ir Išmintingi yra žmonės aplink mane ir kokių svarbių dalykų mane kantriai moko. Sudėtingomis akimirkomis Jie pasveria situaciją ir reikiamu tonu, reikiamu momentu ištaria kokią nors paprastą, tačiau genialią frazę vietoje to, kad piltų žibalą į ugnį (tai darytų karštakošis). Tuomet minutėlei sustoju ir pagalvoju, koks Diplomatiškas ir Išmintingas yra šalia esantis žmogus. Tuo gerokai lenkia mane, kol aš elgiuosi taip neapgalvotai ir kvailai. Tos akimirkos man yra vienos svarbiausių ir nuoširdžiausių pamokų, kurias galėčiau gauti. Ir džiaugiuosi, kad gebu tą Išmintį pastebėti ir iš jos mokytis, o ne aklai užsidaryti savo mažame tobulame pasaulėlyje ir spyriotis, bei taip po truputį naikinti viską, ką turime. Taip galėtų elgtis ir Jie. Bet nesielgia. Tomis akimirkomis nusiviliu savimi, ir ant savęs labai pykstu. Tomis minutėmis suprantu kokie beprotiškai nuostabiai kantrūs ir Išmintingi žmonės supa mane ir kaip Juos branginu.

Esi laimingas tiek, kiek nori tokiu būti.

2010 m. vasario 3 d., trečiadienis

4

 
Blogger design by suckmylolly.com