2011 m. spalio 26 d., trečiadienis

Ketvirtadienis

Dideliais kąsniais kimšdama meduolius su uogiene nerimąstingai galvoju kaip nežiūrėti į tą gražų rudenį už lango, kuris tuoj baigsis, o aš kaip visuomet neturiu kaip pasidžiaugti mažais gamtos stebuklais.

Su manimi vyksta nauji dalykai. Pradėjau gerti daug daug kavos be pieno (!), vaikščioti į vis vėlesnius renginius savaitgaliais, klausytis man nebūdingos muzikos darbe, o vėliau neštis ją ir namo. Pasidariau drąsesnė, radikalesnė kasdieniuose sprendimuose, bet uždaresnė ir griežtesnė namuose, kurie vietoj jaukios tvirtovės nuolat primena mažą tragedijų pilį, o man nepatinka popierinės tragedijos ten, kur jų gali ir nebūti, man nepatinka kai žmonės neįžvelgia paprastos laimės, nors jos taip apstu ir tarsi stengiasi, kad vis būtų ko čia paliūdėt, o tu ten ko šypsais? Nesišypsok, mes tavęs nepalaikom. Šalia viso ko ėmiau leisti vėjais uždirbtus pinigus dalykams, kuriuos veikiu prabėgomis. Nauji įpročiai karaliauja. Pastovūs beliko tikriausiai tik miegas ir autobusas, kuriuo kasryt į darbą važiuoju. Su visais žmonėmis, kurie vis keliauja drauge ir pasakoja savo nebylias istorijas.

Kasryt labai lėtu, bet galingu žingsniu ateina tvirta ir visad rimta mergina, keliaujanti į VDU. Niekur neskuba net jei jai reikalingas autobusas kaip tik važiuoja pro šalį. Bus kitų. Senyva, vargingai atrodanti moteris visada važiuoja iki miesto centro ir atrodo labai išsigandusi pasaulio. Kaimynė, našlė iš pirmo aukšto kas antrą rytą keliauja į turgų. Visada labai gražiai apsirengia ir dažniausiai negirdi/nemato kaip sveikinuosi. Nors tai erzina, nes atrodo, kad tai daro kone tyčia, bet sesė sakė, kad ji turi regos sutrikimų. Taip pat kasryt važiuoja ir kita senyva dama. Ji turi pedagogo stotą - užtikrintą išraišką, pasitempusi, visad klasikinėje aprangoje, bet visumoje atrodo geraširdė. Kaip mokytoja. Keliauja tris stoteles. Trečiadienio rytais gatvės kampe visuomet stovi jaunas sportiškai apsirengęs vaikinukas ir laukia kito sportiškai apsirengusio vaikinuko. Abu visuomet pasispjaudo, o jei mama pravažiuoja pasiūlydama pavežėt į mokyklą, ir lieka laiko iki autobuso - surūko po cigaretę. Niekada nesineša kuprinių su knygomis. Ketvirtadieniais keliauju su keista mano amžiaus porele, kurie kažkodėl atrodo nelaimingi. Dažnai su manimi vyksta ir moteris, kuri dirba kažkur netoli. Irgi lengvai vėluoja į darbą ir irgi išeina anksčiau, nes dažnai ir namo važiuojame iš tos pačios stotelės. Rytais visuomet keliauja dama, kuri dirba fabrike. Iki rugsėjo ją lydėdavo sūnus, kuris per vasarą dirbo naujam žaidimų kompiuteriui ir atrodė gana užsisklendęs savyje ir namuose. Kauno pilies stotelėje visuomet susitinka dvi draugės ir aptaria kas naujo nutiko kol nesimatė.
Kiekvieną antradienį stotelėje prie darbo bilietus patikrina transporto kontrolė.
Toks tas kassavaitis stabilumas ir palengva besikeičianti aš.

2011 m. spalio 24 d., pirmadienis

Pirmadieniškas perlas

Pirmadienio rytas. Ofisas. Pasiunčiau pasiūlymą krūvutei žmonių. Gavau du atsakymus iškart (kaip ir dažniausiai nutinka) :
1. prašome į asmeninį emailą reklamų nesiuntinėti
2. o labas dovile !

Pasaulis kartais yra tikrai labai juokingas ! Regis, turiu su kuo eiti pietauti.

2011 m. spalio 19 d., trečiadienis

Prabėgtukas

2011 m. spalio 17 d., pirmadienis

Prabėgtukas


Žudydama tikriausiai paskutinį piktadarį uodą šį sezoną netikėtai pagalvojau, kad šie metai yra iš tiesų nuostabūs ir kaip ir visos gražios akimirkos gyvenime - nepakartojami. Kaip laimėjus milijoną. Ne pinigų, o brangintinų akimirkų, patirčių, gerų ir pamokančių žmonių, įkvėpimų. Visko tiek daug, kad jausmas it sulaukus Kalėdų kai apie viską galvoji.
Ir nežinau kam už visa tai dėkot !

2011 m. spalio 14 d., penktadienis

penktadienis, spalio 14

Šiandien yra LABAI didelė diena.
Nors didelių dienų šiemet gana daug, bet ši vis tiek išskirtinė.
A š l a b a i j a u d i n u o s i .

2011 m. spalio 4 d., antradienis

Atsisveikinimas su vasara Brėmene

Vieną gražią rugsėjo darbo dieną pasimaišė įkyriai pigus bilietų pasiūlymas skrydžiui į Brėmeną. Data ta irgi lyg tyčia kaip tik proginė, tad nieko nelaukus paskambinau savo ištikimam kelionių kompanjonui ir liepiau tučtuojau apsispręst, nes už šią kainą belikę tik dvi vietos! Kadangi tokį Dovilišką spaudimą atlaikyt žmonėms sunku (todėl aš ir dirbu va(i)dybinį darbą), tai ankstų spalio 1-osios rytą užsimiegoję, bet išsišiepę su kuprinėmis pilnomis trumparankovių marškinėlių ir geros nuotaikos leidomės į oro uostą vartų į Brėmeną ieškoti:) Ūpas geras - žada super šiltą orą be debesėlių, pavyko užsirezervuot maloniai nebrangų kambarį, o ir šiaip kelionės gomurį nuteikia maloniai.

Oro uostai man atrodo painūs ir glitūs kaip kokia gyvatė - niekad nesuprasi kiek ilgai stovėsi eilutėje, kam kas netilps, kieno pavardė bus ne taip užrašyta ant įlaipinimo kortelės ir kiti panašūs dalykai. Bet tas Ryanairo greitasis ėjimas turi magijos, negali slėpt. Nors pusę lėktuvo sudarė garbaus amžiaus serai ir damos, bet stumdėsi ir talžėsi lagaminais kaip jaunuoliai. Matyt, vis dar pyksta, kad pensijas atėmė, juokėmės mes:)

Va toks Brėmenas iš viršaus. Tiesą sakant, kiek yra tekę būti Vokietijoje, visi lankyti miestai man tokie šiaip sau pasirodė, o Berlynas labai šaltas ir slogus. Na, o Brėmenas sutiko priešingai su šilta saulute, gerai angliškai kalbančiais infocentro darbuotojais ir aiškia sistema kur eiti, kuo važiuoti. Geras įspūdis mus lydėjo nuo pat pradžių iki kelionės pabaigos:)

Nakvynei užsisakėme kambarį "Room Del Sol". Reklamos apie šį hostelį/nakvynės namus daug nebuvo, nes visai neseniai atsidarė, tačiau užteko poros atsiliepimų ir nuotraukų bei puikios siūlomos kainos. Nakvynės namai buvo tolėliau nuo centro, bet kadangi viešojo transporto puslapis buvo patogus ir gerai valdomas ir anglų kalba, be problemų dar Lietuvoje susiradome visą reikiamą transporto informaciją. Važiuojant vaizdai pro langus buvo daug žadantys!
Kadangi kai atvykome į hostelį jame niekas mūsų nepasitiko, užsukome į tiesiog kitoje koridoriaus pusėje esantį barą. Fone matote pagrindinio Brėmeno akcento atspindį futbolo komandos WERDER šlovei kabinamą atributiką. Kiek futbolas čia svarbus galima suprasti dar leidžiantis lėktuvui - iš aukštai galima matyti didžiulį WERDER užrašą ant žolės.

Kadangi čia buvę žmonės buvo paslaugūs ir laukti reikėjo apie penkiolika minučių, nutarėme, kad kažkaip negražu būtų neužsisakyti vietinio BECK's. Tai užsisakėm ir ėmėm plepėti su vietiniu vyruku apie alų ir sportą. Nežinau, kuri ten frazė buvo stebuklinga, bet bematant jis ėmė nešti visas įmanomas BECK's rūšis, kad kai eisim į kitus barus jokiais būdais nesusimaišytume ir žinotume, kuris yra skaniausias!!! Beck's GOLD buvo taip ieškomas, kad net iš namų atsinešė, kad jau bare neturėjo. Tiesa, vaišino. Ir dar viena tokia svarbi aplinkybė - tada buvo ~12 val. dienos! Tai gerai, kad jie tokiais mažais litražais, kuriuos skeliant perpus dar gali likti gyvas... :))
Beje, čia susipažinome ir su faktu, jog praktiškai visur Brėmene rūkoma viduje. Parėję į kambarį išsyk persirengėme.

Tiesa, nors ir sakėm, kad esam iš Lietuvos, hostelio savininkas vis tiek mus palaikė rusais ir stengėsi būti draugiškas laužytai pridėdamas keletą rusiškų frazių prie anglų kalbos. Persirengę nieko nelaukę nutarėm, kad metas apžiūrėti miestą!

Tramvajus šiame mieste ne vienintelė transporto priemonė - karaliauja dviračiai. Jiems skirta didžioji dalis šaligatvio, gatvės, net automobiliai privalo toleruoti minančius. Tiesa, automobilių čia tikrai nedaug, bet ir nelabai reikia - tramvajai tikrai patogi susiekimo priemonė. Tik lietuvio kišenei brangi. vienkartinis bilietėlis 2,50 EUR. Dienos bilietas dviems žmonėms - 7,70 EUR. Ar keleiviai tikrai važiuoja su bilietais pasakyti sunku, bet man atrodo, kad tik maždaug pusė pirko, ar naudojosi daugkartine kortele. Kitąsyk tikrai nepirktume dviejų dienos bilietų - jo niekas netikrino, o važiavome labai daug ir progų tikrinti buvo daugiau nei pakankamai.

Va toks draugiškas infocentro interjeras.
Visai šalia tipinė vokiška prekybos gatvikė. Čia žmonių atrodė daugiausia.
Fontanai fontanai! Šitas superinis, bet aplinka gerokai apšiukslinta..
Ruduo, bet šiltas šiltas!
Esant Brėmene neapsilankyti Šnūro kvartale - nuodėmė. Kita vertus, nerasti Šnūro yra talentas. Miestas šis palyginti nedidelis, o jo centrinė dalis lengvai apeinama.

O čia garsiosios Kalėdų krautuvės, dirbančios kiaurus metus papuošimai.
Viskas blizga viduje.
O už kampo gatvelės siaurėja, žmonių daugėja ir kartais reikia pasistumdyti. Apie didelius fotografavimus galvoti laiko nėra.
Čia daug amatininkų, kurie demonstruoja savo amatus. 'Viešai' gaminami saldainiai, sausainiai, papuošalai, tapoma, na ir visa kita iš ko galima uždirbti:)
Čia mes pirkome ledus. Puikūs buvo! Porcija kainavo 1,20 EUR, bet kitose vietose galima gauti vos už 0,80 EUR.
Gnomas stebi
Dar daugiau stebėtojų! Jų pilni langai.
Ar matot gnomą?
Šiaip šiukšlių Brėmene tikrai daug. Visur. Jų tikriausiai nėra tik Šnūre. Štai:
Oras puikus, kas alų geria (jį galima gerti viešai), kas mėsą kepa, kas kamuoliu žaidžia ar deginasi. Jungėmės ir mes prie miesto, tai juk paskutinė proga pagulinėti ant žolės:)
Naktį miestas gyvas. Žmonės apsipirkinėja iki pat vidurnakčio, nes sekmadienį niekas nedirbs. Tiesa, vakarojama pagrinde ten kur valgoma, o valgo daug nesveiko maisto, kurio čia apstu - kebabinių daugybė visur visur, o ten kur galima gauti normalaus maisto - tuščia. Valgėm kebabus ir mes čia, neblogi pasitaikė. Tokio maisto kaina svyruoja nuo 3 iki 6 EUR.

Rytojaus misija buvo užkopti į katedros bokštą. Tą ir padarėme. Susimokėjome po vieną eurą ir pirmyn. Laiptukai labai siauri ir jų daaaug. Nusiteikit jei lipsit. Tiesa, man ne tiek sunku užlipti buvo, kiek nulipt, nes laiptai sukti ir atrodo be galo, o kur dar norintieji prasilenkt, o vokiečiai gi didesni už mus kokius du kartus per plotį:) Na bet buvo tikrai verta! Tai geriausiai išleistas euras visoj kelionėj:) ŽIŪ

Šiaip jau bažnyčių nemėgstu, bet čia tokia jauki ir didinga atrodė. O kokios lubos!
O lauke vyko didžiulis maratonas. Visi su medaliais kaip didvyriai. Tik atbėgi - gauni alaus. Kiek tik paneši. Ne ne vandens, o alaus.
Išgeri - meti ant žemės, nesismulkini. O po to atsisėdi tiesiog čia pat. Nežinau kodėl stebiuosi, bet stebėjaus visą laiką žiūrėdama kaip paaugliai, tėvai ir seneliai visur aplinkui tiesiog šiukšlina.

Vienu metu pasidarė tyloka. Nuotrauka iš tuštut tuštutėlio sekmadieninio prekybos centro su nedirbančiom parduotuvėm. Galvojom, gal bent čia ką nors valgomo pirkt rasim. Einam mes per jį ir garsiai mąstom - nė viena parduotuvė nedirba, bet dviračių pilna. O tada kad sugriaudės tolumoj it tūkstantinė minia džiaugtųs kažko. Pasirodo - WERNER su Hamburgu lošė!! Tiesa, pralaimėjo 3:2... Bet kur jau vien vaizdas, kai visi surėkia, bėga visi kurie toliau nuo ekrano pažiūrėt kas čia įvyko. Nesvarbu, kad seneliui jau 75-eri ir vos juda.

Bet grįžkim prie turistinių objektų. Gi su Brėmenais nusifotografuot šitam mieste yra bū-ti-na. Tai štai:) norą irgi sugalvojau.
Na ir šiaip viskas aplinkui.
Šuoliukų kolekcijai, kad neliūdėtų.

Na ir dar truputį pasivaikščiokim, juk reikia lauktuvių ką nors parvežti:)
O tada prisėdome štai čia, prie pagrindinio teatro į palmes žiūrėjom, apie žmones kalbėjom. Prasidėjo ilgoji pertrauka, visi išėjo į kiemą, tad buvo puiki proga pamatyt 'inteligentus'. Daugiausia tai garbaus amžiaus ponai ir ponios. Viskas lyg ir būtų tvarkoje, jei ne vienas įdomus epizodiškas akcentas:
Staiga ant stogo užlipo dėdė ir stovėjo išdidus kelias minutes. Įdomus būdas praleisti pertrauką teatre:)
Šalia radom kur pasilinksmint. Tai jau tampa kelionių akcentu :)) nežinau kaip tie vaikai su rankytėm ir kojytėm iš lauko grįžta.
Čia pagrindinė gatvė, kuriose susikaupę visi barai ir kavinės. Čia pat važinėja tramvajai ir dviračiai. Einama per kelią tiesiog greitai ir narsiai ir visur čia taip - jokių pėsčiųjų perėjų, tik daug lakstančių žmonių. Mūsų hostelis irgi buvo tokio tipo gatvėje su tramvajų linija, tai nors ši transporto priemonė yra pakankamai tyli, pro langus aidi kaip reikiant!
Pagaliau pagaliau radome ir padorų roko barą su padoria muzika, barmenu ir alaus pasirinkimu:) Jever buvo jau į tą pusę prie ko mes pratę.
Po šiek tiek naktinio gyvenimo truputis naktinio Brėmeno tiesiai nuo kažkurios iš parduotuvių laiptukų prieš trumpą nakvynę iki ankstyvo skrydžio.
Aišku, viskas taip paprastai čia nesibaigė. Dar yra istorija, kaip mes netyčiom ryte užsitrenkėm hostelio prieangy 2mx2m plote, kuomet raktą įmetėme į pašto dėžutę. Jau buvau beveik bepradedanti ūbaut kokią liūdną melodiją kaip mes apgailėtinai praganėm savo skrydį, ir kaip man beveik prasideda klaustrofobija, bet tada vyriška jėga tą pačią pašto dėžutę išlupo iš sienos. Atsiprašom savininko, ekstra atvejis, niekas tikrai nelūžo, tad turėjo lengvai užsidėt atgal.
Bėgte stotelėn. O tada netikėtai atsitiktinai susipažinom su praeive mergina ir faktu, kad būtent šįryt joks transportas Vokietijos susivienijimo dienos proga nevažiuoja ir mes nelabai turim laiko mąstyt ką daryt. Tiesa, pinigų irgi neturim, nes žadėjom su tramvajum važiuot ir centus tiesiog išleidom. Bet šalia buvo bankas, o jame bankomatas, tad skubiai sėkmingai papildėme piniginę ir meldėmės, kad tiek užtektų. Ačiū tai angliakalbei merginai, kuri taip norėjo mums padėt, kad puolė stabdyti taksi tiesiog gatvėje. Taip mes su jos pagalba ir derybomis įsėdome į taksi, kuriame jau buvo keleivių, bet sutiko padaryti lanką ir mus pavežėti.


- ai, jūs iš Litauen. Tai kada jūsų skrydis į Maskvą? - klausia taksistas.Nežinau ar ten pigiau gavosi, bet tokia štai istorija kaip draugiški žmonės mums išgelbėjo skrydį :)


Toks tas Brėmenas su asiliuku ir ko., tyliai garsiais tramvajais, ledais, draugiškais žmonėmis, Beck's lime, imigrantais, dviračiais dviratukais dvirataičiais, greitu maistu, jaukiu centru, jokių pėsčiųjų perėjų, pagarba Brėmeno WERDER, angliakalbiais geraširdžiais ir meile tvyrančia ore.

 
Blogger design by suckmylolly.com