2011 m. rugsėjo 28 d., trečiadienis

Prabėgtukas

Kalbant apie nemalonias kasdienes situacijas, tai man nepatinka žmonės, kurie pokalbio metu riboja mano asmeninę erdvę. Na, yra labai arti. Taip arti, kad atrodo nukąs ausį ar nosį. Tada negirdžiu apie ką kalbama, nes imu uoliai svarstyti visus keistus būdus, kaip padidinti atstumą lėtai su šypsena linksėdama pašnekovui. Ir patikėkit, viešajame transporte tai nelengva.

Kai pagalvoji, vaizdelis turėtų būti juokingas.
Ai, imkit dainelę ir einam džiaugtis rudeniu:)

Linkėjimai visiems mandagiems žmonėms!

2011 m. rugsėjo 27 d., antradienis

Apie atvirumą

Vieną dar gražų rudens rytą, kuomet džiaugiausi sau, kad dar nereikia šalikėlio rištis, iš pasalų mane užpuolė netikėtuolis netikėtuolio skaitytojo klausimas:
Koks jausmas visam pasauliui pasakoti apie save?

Ir susimąsčiau tada.
Tinklaraštis toks dalykas, kurio nesupaisysi. Autorių irgi nesupaisysi - įgėlė štai kūrybinė bitė (beje, manoji kol miegojau) ir nutari būti drąsus ir kiek leidžia vertybės viešas. Šita Dovilė - grafomanė, nuolat kurianti siužetą savo galvoje. Daugiausiai apie kasdienį džiaugsmą, nerimą ar ką kitą žmogiško. Juk žmonės visur aplink yra dažnai labai juokingi! Arba įkvepiantys. Kam gi laikyti sau, jei gali kažkam pasakyti? Kad ir tinklaraščiui, juk svarbiausia gerai jaustis. Va tokios virtualios sienos man jaukios. Ir smagu, kad su svečiais, bet niekada nemėgau didelių vakarėlių, nes po to labai daug tvarkytis reikia, tai todėl ir nesiekiu jų daugybės prisikviesti.

Ačiū tiems, kurie ateina į svečius - pasakoti apie save Jums jausmas puikus.

2011 m. rugsėjo 23 d., penktadienis

Apie komplimentus


Kauno jaunimo apdovanojimai 2011 - Jaunimo indėlis.
Ačiū už patį didžiausią komplimentą!

2011 m. rugsėjo 21 d., trečiadienis

Baubas Kaunas

- Tai kaip tau TAM Kaune gyventi sekas?


Kiekvienas toks klausimas (o jų kartkartėmis pasitaiko) sukelia mikro migreną. Iš tiesų, kol nieko panašaus manęs nepaklausia, tol nesusimąstau apie kažką TĄ. Na, Baubą. Gal aš tiesiog išaugau iš tų animacinių filmukų ir perėjau prie kitokių. Supranti, mielas dienorašti, kasdienybėje tiesiog esu Laiminga ten kur esu. Nesvarbu, kur gyvenu, juk (ne)pritapimas yra tavo paties problema. Bet kita vertus suprantu, jog lankantis mano mieste retai ir tai tik pravažiuojant, tokie dalykai rūpi. Ir išgyvenimo istorijos dažnai rūpi, bet kadangi ne ką apie tai išmanau, tegaliu atsakyti, kad jos mane vienodai ištinka visur.
Aš galvoju, jog jei žmonės mažiau apie mitus ir legendas kalbėtų - dažniau nuveiktus darbus pastebėtų. Juk aplinkui šitiek daug gražių, Didelių darbais ir mintimis žmonių.

- Tai kaip tau TAM Kaune gyventi sekas?
- Nuostabiai! Labai ačiū, kad paklausei:)

2011 m. rugsėjo 14 d., trečiadienis

23

2011 m. rugsėjo 12 d., pirmadienis

Apie viską po truputį

Dabar namuose tamsu ir ramu. Tobula aura naujam įrašui, nes mano gerosios grafomanijos galios ir kiek išeina šmaikščios idėjos persikėlė į darbą, kur praleidžiu didžiąją dalį laiko. Po to seka jau tradicija tapę "išėjimai į kiemą" Laisvės alėjon, kol dar saulė nors truputį lepina ir leidžia džiaugtis vieni kitais vasariškose terasose.
Ankstyvas ruduo keistas metas - tik pasislepia saulė, tuoj visiems kažkokia mistinė melancholija pavadinimu 'rudeninė depresija', nors dar tik rugsėjo dvyliktoji su žalia žole, vos vos tamsesniais lapais ir kartkartėmis palyjančiu lietumi.. Vakar sėdėjau viduryje ežero lengvai kepinant to paties ankstyvo rudens saulutei ir mąsčiau koks keistas padaras tas žmogus:)

Iš esmės man viskas yra gerai, ačiū, kad paklausei, mielas dienorašti, tik reikia priprasti prie tam tikrų dalykų, nes kartais jaučiuosi kaip įsiavus didokus batus su viltimi išaugti. Bet gal taip ir reikia karteles sau dėliotis?:) Kaip ten bebūtų, su viskuo susitvarkysiu, pažadu.

O ketvirtadienį manęs laukia mažos tylios svajonės išsipildymas - surengime koncertą mano mylimiausiame kino teatre, kuris sezono pradžioje atrodė kaip šiurpus vaiduoklis, o galiausiai tapo globėju. Valio!

2011 m. rugsėjo 8 d., ketvirtadienis

Prabėgtukas

O-ho, regis, šiandien mane nominavo Kauno jaunimo apdovanojimams 2011. Ir tai padarė labai netikėtas žmogus!
Didelis komplimentas:)

Beje, tai kiek primena štai šį incidentą. Ne, ne apie protiškai atsilikusią paauglę, o apie Oskarus. Vietinius.

P.s. katik pati nustebau, kad čia šioks toks prabėgtukų laikas tinklaraštyje:))

2011 m. rugsėjo 1 d., ketvirtadienis

Prabėgtukas

Regis, nesigyriau, kad savo noru šiemet taip ir netapau magistro pakopos studente? Taigi sakau dabar - nesimokysiu, bet kasdien tikrai uoliai šviesiuosi kituose gyvenimiškuose dalykuose.
Pradžioje buvo apėmęs egzistencinis nerimas, liūdesys ir dvejonė, nes staiga ėmiau jausti, kad ima trūkti kažko kasdienybėje, bet dabar aš manau, jog ši švietimo sistema manęs dar truputį palauks. Gauti antrą diplomą ambicijų tikrai turiu!


Va taip va ir prasidėjo kiek kitokie akademiniai metai:) Šalia studentų darbais, bet ne visai su jais.

 
Blogger design by suckmylolly.com